Jei akių gydytojo kabinete išgirstame, kad pasireiškęs astigmatizmas, prasideda ilgas klausimų - atsakymų maratonas. Apie šią regėjimo ydą žinome labai mažai arba visai nieko. Astigmatizmas yra dažnas regos sutrikimas, jis nustatomas apie 40-50 procentų žmonių.
Astigmatizmas - tai tokia būklė, kai vienoje akyje yra dvi skirtingo laipsnio refrakcijos. Tokioje akyje iš vieno taško atėjęs spindulių pluoštas nesusikerta tinklainėje viename taške ir todėl vaizdas atrodo neryškus, tarsi su šešėliu ar deformuotas. Tokia akis vadinama betaške akimi. Astigmatinėje akyje skirtingose plokštumose į akį patekę spinduliai susikerta skirtingai. Vieni gali nesiekti tinklainės, o kiti susifokusuoja už tinklainės. Astigmatizmą gali turėti tiek trumparegiai, tiek toliaregiai.
Nedidelis (iki 0,75 D) astigmatizmas pasitaiko labai dažnai, jis regėjimui nekenkia ir vadinamas fiziologiniu. Didesnio laipsnio astigmatizmas dažnai būna įgimtas arba paveldėtas - jį lemia genai, dažniausiai pasitaiko įgimtas ir pasireiškia nuo gimimo. Astigmatizmas gali vystytis ir keistis arba atsirasti po akių ar akiduobės traumų, uždegimų, operacijų.
Jei dažnai jaučiate akių nuovargį ne tik po smulkaus darbo, bet ir ilgiau įtemptai pažiūrėję į tolį (po spektaklio, filmo, mašinos vairavimo), jums galima įtarti šią ligą. Tokie žmonės, nenešiodami akinių, niekada nemato aiškiai. Jiems taip pat pasireiškia galvos skausmai, vokų kraštų ar junginių uždegimai.
Astigmatizmas koreguojamas cilindriniais stiklais, kuriems labai svarbu nustatyti tikslų pasisukimo kampo laipsnį, arba kontaktiniais lęšiais.
Astigmatizmą reikia koreguoti vaikystėje, nes kuo vėliau paskiriami cilindriniai stiklai, tuo sunkiau prie jų priprasti ir ne visada galima visiškai sukoreguoti regėjimą. Parinktus akinius reikia nešioti visą laiką.
Esant dideliam astigmatizmui, labiau padeda kontaktiniai lęšiai, nors tokios korekcijos galimybės ribotos.
Daug efektyvesnė astigmatizmo korekcija eksimeriniu lazeriu. Po operacijos lazeriu, pakeitus ragenos laužiamąją galią, paciento regėjimas labai pagerėja.
Apie metodų parinkimą, jų taikymo būtinumą turėtų spręsti oftalmologas, atlikęs paciento apžiūrą.
Paruošė Sandra Putrunaite
