Krepšinio savaitės priešprieša Lietuva-Izraelis baigėsi lygiosiomis 1:1. Kol kas sunku pasakyti, kurios rungtynės reikšmingesnės. Antradienį Lietuva neteko galimybės turėti antrą komandą Eurolygoje, tačiau po vakarykštės (03.11) „Žalgirio“ pergalės prieš „Maccabi“ 78:70 atsirado realios galimybės elitiniame turnyre jau šiemet pasiekti įspūdingus rezultatus.
Pasikeitimus kauniečių žaidime matėme jau prieš savaitę. Vakar paaiškėjo, jog jie nėra vienadieniai. Kai kuriuose žaidimo elementuose, kuriuose „Žalgiris“ anksčiau nusileisdavo oponentams, dabar matome persvarą. Buvo, tiesa, ir keletas neraminančių dalykų. Nors po įspūdingų pergalių trūkumai neprisimenami, pradėsiu nuo jų. Juolab, kad trūkumų matėme nedaug.
„Žalgiris“ vėl buvo ekipa, retai pataikanti iš tolimesnių distancijų. Šį kartą toliau nuo krepšio buvo pavojingi tik du krepšininkai, G. Gustas ir E. Cota. A. Bagatskis atakoje eilinį kartą iškrisdavo iš žaidimo, o D. Šalenga ir M. Timinskas taškus rinko tik iš arčiau. Be to, šį kartą gan prastai išnaudotas aukštaūgių potencialas. Retai matėme tiek įprastu tapusį E. Cota ir T. Beardo susižaidimą, tiek aukštaūgių tarpusavio supratimą. Štai bene ir visi trūkumai. Pareigą atlikau, taigi galima pereiti prie malonesnės dalies.
Antrasis trūkumas, beje, yra sąlyginis. Nors nematėme įprasto „centrų“ taškų skaičiaus, darbą puolime gerai atliko mažesni krepšininkai. „Žalgiris“ šiuo atžvilgiu tapo labiau subalansuota komanda ir dabar priešininkams neaišku, iš kur daugiau laukti pavojaus. Jau pirmoje rungtynių pusėje aikštėje pasirodė devyni krepšininkai ir visi pelnė bent po du taškus. Nors ir puikiai sukomplektuotas, „Maccabi“ negalėjo atsakyti kažkuo panašiu.
Viena iš ankstesnių problemų, virtusių privalumais, be abejo, yra greitas puolimas. „Žalgiris“ pirmame kėlinyje surinko daug lengvų taškų. Paskui žydai kontratakas pristabdė, bet ketvirtajame kėlinyje vėl būtent penki lengvi D. Šalengos taškai greitame puolime leido įgyti 17 taškų persvarą. Dar svarbiau, jog neleista įsibėgėti „Maccabi“. Greitomis atakomis jie sugniuždė „Žalgirį“ Tel-Avive. Vakar pradžioje vėl mėginta žaisti greitai, bet šį kartą kauniečiai to neleido.
Įdomu tai, kad pirmą kartą baudas „Žalgiris“ metė tik antro kėlinio pabaigoje. Trečiame kėlinyje jų vėl nemesta. Tai lyg ir „Maccabi“ privalumas, bet iš tikrųjų panašūs rodikliai dažniau liudija pernelyg atsainią gynybą.
Pagrindinis raktas į pergalę aišku buvo gynyba. 70 taškų Eurolygos rungtynėse nėra itin mažai, bet kai tiek pelno puikiu puolimu pasižymintis „Maccabi“, gynybai drąsiai galima skirti aukščiausią įvertinimą. Juk žaidžiant prieš žydus, tenka spręsti ne vieną ar dvi, o daugybę problemų.
Š. Jasikevičiaus problemą rungtynių pradžioje mėginta spręsti, patikint jo globą aukštesniam žaidėjui, D. Šalengai. Kaip matėme, Šarūnas vos ne vienas tempė komandą, taigi eksperimentas nepavyko. Antroje rungtynių pusėje įžaidėją jau dengė arba E. Cota, arba G. Gustas. Rezultatą žinome – Š. Jasikevičius pristabdytas. Buvo galima tikėtis, jog daug problemų pridarys T. Burshteinas ir A. Parkeris, nes juos iš pradžių dengė lėtas A. Bagatskis ir neaukštas E. Cota. T. Parkeris rungtynių bėgyje įsivažiavo, tačiau T. Burshteinas taip ir liko šešėlyje. „Žalgirio“ krepšininkai puikiai padėjo vieni kitiems.
Dengiant aukštaūgius irgi atsisakyta Tel-Avive stebinusių eksperimentų. M. Bastoną pirmose rungtynėse Kaune ilgai stabdęs A. Javtokas vėl atliko savo darbą. Taip pat svarbu, jog T. Beardas, blankiai atrodęs puolime, šį kartą neblogai gynėsi. Pirmoje rungtynių pusėje sėdint ant suolelio A. Saboniui, jis sustabdė tiek N. Vujčičių, tiek M. Bastoną.
Gaila, kad visas rungtynes demonstruotas susikaupimas pradingo per paskutines minutes. Dalis įgyto pranašumo išnyko, o po rungtynių Tel-Avive gali paaiškėti, kad ta dalis buvo labai svarbi.
Neabejotina, jog dabar „Žalgiris“ jau tikrai nusipelno būti vadinamas vienu iš favoritų. Pagrindiniais favoritais pogrupyje juos padarytų pergalė po savaitės Valensijoje. „Pamesa“ aišku ne tokia stipri kaip „Maccabi“, tačiau ji kur kas mažiau pažįstama. Antra vertus, kas dabar galėtų pasakyti, jog gerai pažįsta „Žalgirį“. Verčiant minusus į pliusus taip greitai, kaip tai daro kauniečiai, galima dar daug ką nustebinti.
