Galima teigti, kad trečiadienį (10.22) Lietuvos krepšinio komandos pradėjo Europos turnyrų maratoną. Turiu omenyje ne tik “Lietuvos telekomą”, bet ir “Alitą”. Pastaroji komanda, prieš savaitę dalyvavusi mokomojoje išvykoje į Kazanę, kur dzūkų sutriuškinimas buvo iš karto užprogramuotas, šį kartą žaidė su lygiaverčiu varžovu. Bosnių čempionai “Hercegtisak” nugalėti 75:64, taigi pradžia nebloga.
FIBA Eurolygos turnyras, kuriame dalyvauja alytiškiai, pagal savo reikšmę nusileidžia ne tik ULEB Eurolygai, bet ir ULEB Taurės turnyrui. Savaime aišku, jis sulauks ir mažesnio lietuvių dėmesio. Tačiau bent vienu atžvilgiu “Alitos” startai ir “Šiaulių” bei “Neptūno” dalyvavimas žemesnio rango FIBA turnyre yra tikrai reikšmingas. Būtent tokios komandos, t.y. čempionato vidutiniokai, parodo klubinio krepšinio lygį šalyje. “Žalgiris” ar “Lietuvos rytas” gali triuškinti ką nori, bet jeigu likusios komandos beviltiškai vis pralaimės, niekas nepradės gerbti LKL.
Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet “Alita” pradeda sezoną gerokai nukraujavusi ir prisirinkusi naujų žaidėjų iš visų pašalių. Pernai jiems ir tokiomis sąlygomis pavyko gauti LKL bronzos medalius. Dabar komanda vėl nauja ir kyla klausimas, kaip A. Braziui pavyks sudėlioti atskiras šukes į tvirtą indą. Silpnas startas LKL ir mažiau talentingi už pernykščius naujokai nieko gera nežadėjo. Kita vertus, vakarykštės rungtynės parodė, kad šiemet šukės gali būti sulipdytos sparčiau.
“Alita” pademonstravo, kad jau dabar gali žaisti komandinį krepšinį. Individualiais veiksmais kartais piktnaudžiavo tik abu “sunkieji” krašto puolėjai T. Klimavičius ir M. Andriukaitis. Iš viso komanda atidavė 16 rezultatyvių perdavimų. Palyginimui - bosniai atidavė 8. Septyni alytiškiai pelnė nuo 7 iki 15 taškų, taigi pasiskirstymas labai tolygus. Antra vertus, vieno lyderio nebuvimas ne visada į naudą. Jei pernai kas būtų paklausęs, kuris komandos krepšininkas geriausias, būtų užtekę besti pirštu į D. Lavrinovičių. Šiemet tokio nėra.
Natūralu, kad ekipa stengiasi žaisti greitai. Tai diktuoja itin jaunas krepšininkų amžius. Greitas žaidimas, be visų savo pliusų, gresia nestabilumu, kai nesugebama laiku sustoti. Pernelyg didelį “Alitos” skubėjimą matydavome pernai, kartais matėme ir vakar. Praeitame sezone komanda turėjo M. Čmerą, kuris stengėsi laikyti gijas savo rankose ir buvo žaidimo stabilizatorius. Šiemet jo funkcijas gali perimti nebent V. Ginevičius. Visa bėda, kad jis yra kitokio tipo krepšininkas, mėgstantis žaisti impulsyviai ir veržliai. Ar sugebės V. Ginevičius tapti naujos komandos stuburu, parodys sezonas, tačiau jau rungtynėse su bosniais jo įtaka buvo milžiniška. Nepaisant nerezultatyvaus žaidimo ir netaiklių baudų metimų, gynėjas atkovojo šešis, perėmė keturis kamuolius ir atliko net aštuonis rezultatyvius perdavimus.
Turint omenyje, kad alytiškių “centrai” yra tikrai aukšti, kyla abejonės dėl kai kurių puolimo akcentų. Kaip ir įprasta lietuviams, tritaškių metimų buvo tikrai gausu. Jų mesta net 19, pataikyti 5 (26,3 proc.). Efektyvumas gan menkas. Žaidimas iš karto pagyvėdavo, kai šalia tolimų metimų atsirasdavo daugiau perdavimų po krepšiu. M. Bjegovičius žemesnius varžovus trijų sekundžių zonoje sutvarkydavo beveik kiekvieną kartą, kai gaudavo kamuolį. Deja, tai įvykdavo nedažnai.
Ypač įdomu buvo stebėti legionierių žaidimą, nes abu jie komandai bus tikrai reikalingi. M. Bjegovičius pelnė 12 taškų, atkovojo 6 kamuolius ir blokavo 3 metimus. Matyti, kad “Alita” neapsiriko, įsigydama serbą. Kaip jau sakė spaudai A. Brazys, legionierius kietai kovoja po krepšiais. Jis - tipiškas vidurio puolėjas, žaidžiantis nugara į krepšį. Būtent tai, ko trūksta daugumai lietuvių komandų. Daugiau abejonių kelia M. Spearsas. Viena vertus, jis turi neblogą metimą, gerai mato aikštę, nepiktnaudžiauja individualiu žaidimu, aukštai šoka (2 blokuoti metimai). Antra vertus, M. Spearsas nepademonstravo to, ką esame įpratę matyti darant amerikiečius gynėjus, t.y. agresyvaus žaidimo vienam prieš vieną. Šiaip ar taip, be legionierių “Alitos” sudėtis šiemet būtų visiškai silpna.
Laimėję prieš bosnius, alytiškiai pademonstravo, kad nesitaikstys su beviltiškų autsaiderių vaidmeniu. Jie tikrai nebus ir tarp lyderių, nes tokios komandos kaip “Unix” ar sustiprėję PAOK dzūkams neįkandamos. Potencialiai gerokai stipresnė atrodo ir Ukrainos “Azovmaš” ekipa, surinkusi daug rinktinės žaidėjų. Akistata su Ostendės “Telindus” įdomi tuo, kad susitiks trečiąsias vietas pernai Lietuvoje ir Belgijoje užėmusios komandos. Šios keturios ekipos turėtų būti pirmos. Panašu, kad, be bosnių, alytiškiai galės rimtai pakonkuruoti su silpnai rungtyniaujančiais Ankaros “Turk telekom” krepšininkais. Aplenkusi pastarąsias dvi ekipas, “Alita” galėtų drąsiai tvirtinti, kad gėdos Lietuvos krepšiniui nepadarė.
