Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Tą mūšį laimėjo Vytauto Didžgalvio meilužė Genoefa Sandovič (46 m.). Ir už tai gavo nemokamą kelialapį į pataisos namus. Ten aršuolei moteriškei teks praleisti šešerius metus.
Pernykščio rugsėjo 16-osios popietę Vilniuje, Justiniškių mikrorajone esančios Vydūno gatvės daugiabutyje, buvo rastas negyvas vieno buto savininkas Vytautas Didžgalvis. Ekspertai nustatė, kad vyriškis patyręs sunkią galvos traumą, o paskui pasmaugtas. Greitai sulaikyta įtariamoji šiuo sunkiu nusikaltimu velionio meilužė Genoefa Sandovič nė nebandė neigti draugą mušusi bei smaugusi, tačiau visa tai tvirtino dariusi tik gindamasi.
Genoefa pareigūnams prisipažino su Vytautu Didžgalviu susipažinusi maždaug prieš trejus metus ir iškart jį įsimylėjusi. Atsiradus progai, Genoefa apsilankydavo Vytauto bute (vyriškis turėjo nuolatinę sugyventinę, tačiau ši dažnai išvažiuodavo su įvairiais reikalais) ir smagiai leisdavo laiką. Genoefa prisipažino su Vytautu turėjusi intymių ryšių.
Laikui bėgant, anot Genoefos, meilužis Vytautas ėmęs rodyti charakterį - vis dažniau primušdavęs, apšaukdavęs. Nepaisant to, Genoefa nuo jo nė nebandė bėgti - kaip pati prisipažino, vyriškį buvo įsimylėjusi, todėl visas niekšybes bemat atleisdavo. "Nes aš esu labai geras žmogus", - paaiškino.
Viena tokia proga Genoefai ir Vytautui pabūti drauge atsirado pernykštės rugsėjo 16-osios popietę. Mat tomis dienomis Vytauto sugyventinė gulėjo ligoninėje, vadinasi, bute atsirado "laisvas plotas".
Vakarėlis prasidėjo šauniai - Vytautas ant stalo pastatė du butelius vyno. Porelė svaigalus išgėrė ir gražiai šnekučiavosi. Tačiau netrukus Genoefa sumanė nuvažiuoti į stotį. Kokie neatidėliotini reikalai šią moteriškę prispaudė ten vykti, Genoefa neatskleidė. Tik prasitarė netoli stoties esančiame bare praganiusi savo rankinuką - kažkoks vagišius jį esą nugvelbęs ir pabėgęs. Kadangi toje rankinėje liko visi Genoefos pinigai, gudruolė vėl sugrįžo pas Vytautą.
Pamačiau, kad čia - baisi netvarka, - maždaug taip teismo posėdyje pasakojo Genoefa Sandovič. - Daiktai - išmėtyti, buteliai - sudaužyti. O Vytautas girtut girtutėlis, be to, sumuštas, guli ant grindų... Patikrinau pulsą - dar užčiuopiamas. Tada iškviečiau greitąją. Bet atvyko ne greitoji, o policija...
Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ši moteriškė kalbėjo visai ką kita. Ji, sugrįžusi iš stoties, esą radusi sudaužytą vieną butelį, todėl paliepusi Vytautui šukes sušluoti. Šis atrėžęs nesikišti kur nereikia, o už tai, kad Genoefa ilgai trainiojusis stoties rajone, meilužę išvadinęs paleistuve ir ėmęs mušti, spardyti, tai Genoefai esą nieko kita nelikę, kaip gintis. Ji esą griebusi dar sveiką vyno butelį ir tvojusi juo nedorėliui per makaulę...
Dar kiek vėliau Genoefa patikslino, esą Vytautas anuosyk išsijuosė iš kelnių diržą ir ėmė ją smaugti, "už neištikimybę" kėsinosi nužudyti, tad moteriškaitė esą atėmusi iš jo tą diržą ir, pati to nenorėdama, apvyniojusi vyriškiui apie kaklą... Taip "netyčia" ir "atjungusi" visiems laikams...
Teisme liudijusi buvusi Vytauto nuolatinė gyvenimo draugė Irena P. patvirtino, kad jai buvo žinomi sugyventinio "nuklydimai į šoną" su bendra pažįstama Genoefa, tačiau kad ir kaip moteris stengusis, Vytauto neįkalbėjusi meiluže atsikratyti. Genoefa esą drąsiai praverdavo duris net ir tada, kai Irena P. būdavo namuose, maža to, kartą net Irenai matant pasileidėlė atsigulė šalia Vytauto... Mielaširdingoji Irena dėl to per daug nepyko, tik savo konkurentei nuolat primindavo tiek daug negerti. Mat žinojo, jog nuo alkoholio priklausanti moteriškė kartu vartoja ir raminamuosius vaistus. Deja, Genoefa nepaisė jokių patarimų.
