Mantas Lideikis
Ariogala - nedidelis miestelis Raseinių rajone, įsikūręs vaizdingose Dubysos apylinkėse, ant paties šios upės kranto. Tai sena gyvenvietė, žinoma jau nuo 1253 metų. Kai kurie vietiniai gyventojai tiki, jog iš čia kilusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino giminė. Tačiau per ilgus šimtmečius Ariogala netapo nei stambiu pramonės miestu, nei dideliu prekybos centru. Šiandien tai tėra miestelis, kuriame gyvena apie 4 000 gyventojų.
Tačiau šio miestelio gyventojai turi kuo didžiuotis - Ariogala garsėja žaliaisiais plotais, joje daug augmenijos, kuri saugoma ir puoselėjama. Nors, atrodo, nebeilgam. Mat miesto seniūno Alberto Valiušio, remiamo Raseinių rajono savivaldybės administracijos, iniciatyva Ariogalos gatvėse vienas po kito kertami medžiai, džiuginę miesto gyventojus.
Tie, kurie šiandien važiuos ar eis pagrindine Vytauto gatve, jau nebepamatys ne vieną dešimtmetį čia žaliavusių daugiau kaip šimto liepų. Nors tam atkakliai prieštaravo dalis Ariogalos bendruomenės, tačiau prieš porą savaičių medžiai buvo negailestingai iškirsti.
Nepadėjo nei žalieji, nei ministras
Jolita Petraševičienė - viena iš Ariogalos gyventojų, susirūpinusių miestelio žaliųjų plotų išsaugojimu. Kad pagrindinėje gatvėje valdžia sumanė iškirsti liepas, moteris sakė sužinojusi dar prieš šv.Velykas. Miesto bendruomenė surengė protesto piketą, tačiau jo metu su seniūnu susitarti nepavyko. Balandžio 20-ąją liepos pradėtos kirsti. Tuomet šį darbą J.Petraševičienė sustabdė tik pasitelkusi Lietuvos žaliųjų judėjimo narius ir paskambinusi aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui. Be to, paaiškėjo, jog pradėdama medžių kirtimą seniūnija pasirūpino leidimais, bet pamiršo parengti projektą.
- Aš apsilankiau pas Kauno apskrities Aplinkos apsaugos departamento direktorių Antaną Petrauską, ir šis patikino, jog vien tik leidimo iškirsti tiek medžių nepakanka, būtinai reikalingas ir projektas. Tai ne vieno medžio nukirtimas, o toks jų kiekis gali pakeisti visą miesto vaizdą, - kalbėjo J.Petraševičienė.
Jai pritarė ir dėl tokių seniūnijos administracijos veiksmų susirūpinęs Ariogaloje gyvenantis verslininkas Rimantas Čeičis. Anot vyriškio, tuomet, kai seniūnija buvo priversta nutraukti medžių kirtimą dėl to, kad dirbo be projekto, prasidėjo iš tiesų įdomūs dalykai.
- Jeigu kuris nors iš mūsų tokius darbams sumanytų pasidaryti ir suderinti projektą, kažin ar tai mums pavyktų per kelias dienas. Tuo tarpu seniūnijai toks darbas pasirodė įkandamas vos per keturias ar penkias dienas! - stebisi pašnekovas.
Aišku, kad parengus ir suderinus projektą valdžiai nebebuvo jokių kliūčių liepas iškirsti.
Medžius pakeis šaligatvis
Taigi, ar iš tiesų reikėjo papiktinti gyventojus iškant medžius? Atsakydamas į šį klausimą, Ariogalos miesto seniūnas A.Valiušis "Akistatai" teigė, jog liepų kirtimo klausimas svarstytas ne vieną dieną. Pasak valdininko, Ariogalos miesto taryba apie tai kalbėjo jau gerus tris metus. Buvo kreiptasi ir į Raseinių rajono savivaldybę, gauti leidimai, parengtas projektas. Tiesa, seniūnas nepaneigė, jog projektą parengė tik tuomet, kai to ėmė reikalauti miestiečiai.
- Kadangi to reikalavo miesto bendruomenės nariai, projektą teko daryti greitai. Jis baigtas rengti ir derinti balandžio 25-ąją dieną. Tačiau prieš tai buvo atvykę medžių apžiūrėti savivaldybės ekologas ir architekto tarnybos žmonės. Jie neprieštaravo tokiems darbams, - aiškino seniūnas.
Pasak A.Valiušio, medžiai iškirsti, kadangi ketinama rekonstruoti Vytauto gatvę. Iškirstų liepų vietoje žadama tiesti šaligatvį. Taip pat seniūnas teigia, jog tarp gatvės ir pėsčiųjų tako bus palikta žalioji juosta, kurioje ketinama atsodinti 20-30 liepaičių. Kitas medžių iškirtimo motyvas - jie trukdę komunalinės tarnybos darbuotojams valyti gatvę.
Tačiau šie seniūno teiginiai jo veiksmus kritikuojantiems miestelėnams atrodo neįtikinantys. R.Čeičis įsitikinęs, jog, norint įrengti šaligatvį, tikrai nereikėjo aukoti medžių. Taip pat jis abejoja, ar apskirtai Vytauto gatvėje reikalingas dar vienas šaligatvis - mat priešingoje pusėje yra puikiai įrengtas platus pėsčiųjų takas.
Tuo tarpu J.Petraševičienei ypač skauda širdį dėl to, kad iškertant medžius Ariogala praranda savo žaliąjį rūbą, tą "vizitinę kortelę", pagal kurią daugelis šį miestelį ir žino.
- Mūsų miestelis neturtingas, dėl to iškirtus medžius akims atsiveria nykus sovietmečiu statytų namų, seniai nedažytų, aptrupėjusiais fasadais vaizdas. Nei žmonės, nei įstaigos neturi pinigų atnaujinti savo namams. Taip Ariogala tampa nykiu ir pilku provincijos miestu, - sakė ji.
Savi rūpesčiai arčiau kūno
Tuo tarpu pasivaikščiojus po miestelį ir pasiteiravus gyventojų nuomonės, pasirodė, jog daugeliui labiau rūpi kasdieninės problemos ir rūpesčiai. Šalia tos pačios Vytauto gatvės gyvenanti moteris teigė, jog jai visiškai neįdomus tų medžių likimas.
- Jeigu darė, vadinasi reikia, - įsitikinusi senolė. Paklausta vardo ir pavardės, pasisakyti nesutiko. Tuo tarpu 67 metų pensininkas Vaclovas Žemaitis buvo kur kas kalbesnis. Tačiau vyriškiui labiau įdomus ne kertamų liepų klausimas, o kaip pragyventi pačiam. Antros grupės invalidumą turintis, statybose visą gyvenimą dirbęs žmogus prisipažino, jog pensijos tegauna vos 347 litus. Kaip pragyvena su tokia "įspūdinga" suma? Labai sunkiai. Pinigų nuolat pritrūksta, todėl tenka skolintis. O gavus tą menkutę pensiją, tenka skolą grąžinti, ir vėl viskas iš naujo. O ką pasakytų apie miestelį? Gūžteli pečiais, tačiau prisipažįsta, jog čia besitvarkančiam seniūnui negailėtų gerų žodžių.
- O kaipgi kitaip? Apie valdžią arba gerai, arba nieko, - šypsosi žmogelis. Ir suprask tu jį - rimtai jis čia ar juokauja..
Tikimės gausesnių pašnekovų miesto turguje. Tačiau tenka nusivilti - apytuštėje prekyvietėje tik kelios moterėlės ant prekystalių "išsidžiausčiusios" dėvėtus rūbus, susispietusios į būrelį tyliai tarpusavyje šnabždasi. Užsukus korespondentams ir pakalbinus, į kalbas nesileidžia, tuoj pat puola slėptis.
Kalbingiausi, kaip ir visur, taip ir Ariogaloje - vaikai. Kelių paauglių juokais pasiteiravę, kur čia "taškas", sulaukėm itin išsamios informacijos, kur nueiti, pas ką paprašyti. Jaunuoliai netgi ir kainas žino - nuo 2 iki 2,5 lito už puslitrį.
Nelegalią prekybą svaigiaisiais gėrimais trokštantiems išnaikinti pareigūnams lyg ir neturėtų būti sunku tuos "taškus" uždaryti. Tačiau Ariogaloje tvarką prižiūri tik vienas tvarkos sergėtojas - apylinkės inspektorius, kuris, pasak kai kurių gyventojų, ne kiekvieną dieną čia ir apsilanko.