9 valanda ryto. Darbo diena, metro vagonas pilnutėlis, laisvų sėdimų vietų nėra. Virš pusamžio vyriškio tarsi pakibusi jauna, gal 18-25 metų moteris (amžiaus tiksliau negalima nusakyti dėl kosmetikos kiekio ant veido), pakankamai madingai ir tvarkingai apsirengusi, bet... girtut girtutėlė (gal neatsargiai mėgino atsipagirioti, o gal jai dar "vakardiena" nesibaigusi). Kvėpuoja vyriškiui į veidą gera kosmetika ir bjauriu pagirių tvaiku. Matyt, pasidarė negera ir mergina neišlaikiusi kreipiasi į pusamžį vyrą aiškiai girtu akcentu:
- Jau-u-u-nuo-uo-li, ar negalė-ė-ė-tumė-ė-ėt man le-e-eisti at-t-t-sisės-ės-ti?
Vyras, matyt, labai jau nemėgo išgeriančių žmonių, juolab moterų, tad nemandagiai atkirto:
- Dėl invalidumo ar dėl amžiaus?
Atsakymas buvo pilnas kažkokio nesuprantamo pasmerkimo ir gyvenimiškos patirties:
- Dėl sveikatos bū-ū-ū-klės!
Suprantama, pusamžis vyras tokiam "argumentui" nenusileisti negalėjo.
