Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Panevėžio apylinkės teismas dviem mėnesiams leido suimti šio miesto Molainių gatvėje gyvenusį Vygandą Šimkų (34 m.), kuris, kaip įtariama, yra susijęs su praėjusį penktadienį Panevėžyje įvykdyta užsakomąja žmogžudyste. Nors teisėsaugininkai susitarė neskelbti suimtojo pavardės, o vesdami į teismą įtariamojo veidą paslėpė "Aro" pareigūnų naudojama kauke, žiniasklaidos atstovai netruko išsiaiškinti, kas tai per asmenybė.
Įvykį tiriantis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ramūnas Vilimavičius nei paneigė, nei patvirtino "Akistatos" korespondentės turimą informaciją, neva minėtas suimtasis galėjo būti pasamdytas nušauti žmogų.
Nušovė automobilių stovėjimo aikštelės viduryje
Praėjusiame "Akistatos" numeryje jau informavome, kad prieš savaitę Panevėžyje, S. Kerbedžio gatvėje veikiančioje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo patykotas ir nušautas miesto policijai neblogai pažįstamas panevėžietis Klaudijus Lazutka (32 m.). Vyriškį kulkos pakirto po to, kai jis, į vietą pastatęs savo automobilį BMW 318, išlipo lauk ir sukosi eiti išėjimo iš aikštelės teritorijos link. Jo kūną akimirksniu pervėrė keturios kulkos: trys suvarpė liemenį (iš šono), o ketvirtoji - galvą. Manoma, kad pastarasis šūvis buvo kontrolinis. Beje, kaip jau nustatė teismo medicinos ekspertai, kontrolinio šūvio net nebūtų prireikę, nes jau pirmoji aukai skirta kulka buvo mirtina - perskrodė kepenis.
Kai kurie šaltiniai teigia, jog prie automobilių saugojimo aikštelės vartų Klaudijaus buvo likę laukti jo draugas ir mažametis sūnus. Jie, išgirdę šūvius, vieni pirmųjų pribėgo prie automobilio ir Klaudijų išvydo pasruvusį krauju. Aikštelės sargas dar iškvietė greitosios pagalbos medikus, tačiau jie jau niekuo negalėjo padėti.
Kilus suirutei, žudikas iš automobilių stovėjimo aikštelės pradingo nepastebėtas. Yra pagrindo manyti, jog jis iš teritorijos buvo išvežtas lengvuoju automobiliu. Tačiau, kol tiksliai nežinomas bandito atsitraukimo kelias, neatmetama versija, kad jis iš aikštelės galėjo pasprukti ir peršokęs tvorą.
Pareigūnams - bemiegės naktys
Iškart po K. Lazutkos nužudymo panevėžiečiai tvirtino turį mažai vilčių, jog ši žmogžudystė kada nors bus atskleista. Mat buvo nušautas, operatyviniais duomenimis, su mieste veikiančia "Šmikinių" nusikalstama grupuote artimai susijęs asmuo. Nors K. Lazutka anksčiau teistas nebuvo (tik vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), tačiau pernai rudenį pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą jis įrašytas į policijos operatyvinę prevencinę įskaitą, taigi nuolat buvo pareigūnų akiratyje.
Ir štai per palyginti trumpą laiką policijos ir prokuratūros pareigūnai, tirdami šią žmogžudystę, pasiekė puikių rezultatų! Jie bendroje komandoje dirbo dieną naktį, neskaičiuodami darbo nei poilsio valandų, tikslindami ir gilindamiesi į gautą informaciją. Per trumpą laiką mieste buvo atlikta daugybė kratų, pabendrauta su kai kuriais asmenimis, tikrintas jų alibi, ir pan. Bylos tyrimą labai paspartino ir tai, kad netoli žmogžudystės vietos pavyko rasti ginklą (pistoletą), iš kurio, pirminiais duomenimis, ir buvo nušautas K. Lazutka. Kaip minėjo bylą tiriantis apygardos prokuratūros prokuroras, rastas ginklas jau atiduotas balistinei ekspertizei ir daug kas esą paaiškėsią gavus jos išvadas. Vienas iš pareigūnus labiausiai dominančių klausimų - ar šiuo ginklu negalėję būti įvykdyta ir daugiau sunkių nusikaltimų, kokių Panevėžyje pastaraisiais metais išties netrūksta.
Įtariamasis nužudymu - areštinėje
Kaip minėta, antradienį teismas leido suimti panevėžietį Vygandą Šimkų (34 m.), kuris įtariamas K. Lazutkos nužudymu. Pavyko sužinoti, jog suimtasis parodymus duoda, tačiau kartais juose painiojasi. Matyt, meluoja. Vis dėlto suimtojo parodymai ir pateiktos versijos yra kruopščiai tikrinami.
Pareigūnai nepaneigė, jog tai tik vienas iš organizuotos gaujos narių, todėl kategoriškai atsisako detalizuoti pamažu aiškėjančias nusikaltimo aplinkybes. Kai kurių šaltinių turima informacija, artimiausiu metu į areštinę turėtų patekti ir daugiau su šiuo nusikaltimu susijusių asmenų. Viena realiausių užsakomosios žmogžudystės versijų - nusikalstamų grupuočių tarpusavio sąskaitų suvedinėjimas, nesutarimai dalijantis įtakos sferas.
Nors Panevėžio teisėsaugininkai turėjo informacijos, kad anksčiau tris kartus teistas Vygandas Šimkus yra žiauraus, agresyvaus charakterio, dar tiksliau - "pirmiau veikiantis, o po to galvojantis", pareigūnai sulaikymo operaciją suplanavo taip: sulaukti, kai vyriškis išvažiuos iš buto Molainių gatvėje. "Akistatos" duomenimis, sulaikomas V. Šimkus nesipriešino.
Paauglį "grūdino" internatas
Trumpam nuklyskime į praeitį, į suimto įtariamojo samdomo žudiko vaikystės metus. "Akistatos" žiniomis, Vygandas Šimkus, mergautinis Kunigundos Šimkutės sūnus, gimė ir pirmuosius gyvenimo metus praleido Rokiškio rajono kaime. Šeimoje dar augo vyresnė sesuo. Motina mirė, tad paauglys berniukas pateko į internatą. Baigęs 8 klases nekaip mokęsis Vygandas Šimkus įstojo į profesinę technikos mokyklą. Čia pusvyris ėmė rodyti ragus: pradėjo girtauti, konfliktuoti su mokytojais. Už įvairius prasižengimus vaikinas buvo įrašytas į nepilnamečių inspekcijos įskaitą. Tačiau tai jo nė kiek nesudrausmino. Kartą tarp neblaivaus Vygando ir direktoriaus pavaduotojo kilo konfliktas. Įniršęs pienburnis pedagogo ir bendraamžių akivaizdoje sudaužė butelį ir jo šukėmis persirėžė dilbius. Dėl šio poelgio smarkuolis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę.
Automobilio pavogti nepasisekė, o armėną ir apvogė, ir primušė
Tik sulaukęs pilnametystės Vygandas Šimkus pirmąkart sėdo į teisiamųjų suolą. Tuo laiku jis dirbo Panevėžio "Metalisto" gamykloje formuotoju, gyveno Karžygių gatvėje. Jis kartu su bendrininku Dainiumi Bagdonavičiumi naktį nukako į Raguvos miestelį ir iš privataus garažo bandė pavogti šeštojo modelio žigulius. Įspėtas pastabaus kaimyno automobilio savininkas į nusikaltimo vietą atlėkė pačiu laiku ir savo turtą nuo vagišių išvadavo. Kadangi abu vagiliai buvo teisiami pirmą kartą, abu pripažino savo kaltę ir tvirtino daugiau nenusikalsią, Panevėžio rajono liaudies teismas jų pagailėjo - skyrė pataisos darbus.
Antrąkart Vygandas Šimkus įkliuvo po trejų metų. Tuo metu jis dirbo Panevėžio rajono "Pavasario" kolūkyje. Nežinia kokių tikslų genamas vieną vakarą jis su dar keliais draugais apsistojo tuo laiku prestižiniame Panevėžio viešbutyje "Nevėžis". Begerdamas V. Šimkus susipažino su kitu viešbučio gyventoju, armėnu S. V. Vėliau pastarasis V. Šimkų ir vieną moterį pakvietė į savo kambario numerį, kur žadėjo išgertuves pratęsti. Ten vyriškiai susipyko. Vygandas armėną sumušė ir apvogė: pagrobė nemažai pinigų, peilį bei kitus asmeninius daiktus.
Šįkart V. Šimkus savo kaltę pripažino tik iš dalies - įtikinėjo teismą, neva armėnas pats jam įsiūlęs pinigų, nes ką tik buvo sumušęs viešbutyje kartu buvusią Vygando pažįstamą moterį. Teisiamasis gynėsi negrobęs jokio peilio, juo labiau juo negrasinęs.
Už šį nusikaltimą V. Šimkus buvo nuteistas penkerius metus kalėti sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimu iš kolonijos V. Šimkus buvo paleistas anksčiau laiko.
Teisiamąjį gynė... nukentėjėlis!
Į kuriozišką situaciją pateko Rokiškio rajono PK tardytojai, kuriems prisiėjo aiškintis šio miesto gyventojo Gintaro Lazausko tyčinį sunkų kūno sužalojimą (vienos rokiškietės bute šiam vaikinui, tada dar nepilnamečiui, buvo perdurtas plautis). Kaip skaitytojai turbūt jau suprato, šiuo nusikaltimu buvo įtariamas panevėžietis Vygandas Šimkus. Tačiau jo auka atsisakė policijai duoti parodymus, tvirtino dėl sužalojimo niekam pretenzijų neturinti, kai byla buvo nagrinėjama teisme, pareiškė, kad Vygandą Šimkų reikia... išteisinti! "Jis nekaltas, aš tuo esu įsitikinęs, - savo skriaudiką teisme gynė visą savaitę ligoninės Reanimacijos skyriuje praleidęs, didelių medikų pastangų dėka mirties išvengęs nukentėjėlis. - Šimkus - ne tas žmogus, kuris mane sužalojo!"
Panašiai, pakeitę ankstesnius parodymus, tvirtino ir įvykio liudininkai. Beveik visi jie teisinosi, neva anksčiau duoti parodymai buvę "melagingi, nes išgauti smurtu".
Toks nukentėjusiojo (ir jo pažįstamų) prielankumas savo budeliui, kaip tuo metu svarstė policijos ir prokuratūros pareigūnai, reiškė ne ką kita, o baimę, kad po to su "ne taip kalbėjusiaisiais" bus susidorota.
Iš tiesų, Vygandas Šimkus, matyt, ir pats mažai tikėjosi, kad vėl atsidurs anapus spygliuotos vielos. Tad kai kaltinimą palaikęs prokuroras už tyčinį sunkų kūno sužalojimą pasiūlė V. Šimkui skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, teisiamasis nejuokais pasišiaušė! Gavęs paskutinįjį žodį jis ilgai dėstė, koks esąs nekaltas avinėlis, o galiausiai piktai prašvokštė: "Noriu paprašyti gerbiamą teisėją, kad, skirdama man bausmę, neapsiriktumėte". Teisėja N. Bražiūnienė tokius teisiamojo žodžius suprato kaip netiesioginį grasinimą susidoroti, tačiau remdamasi byloje surinktais įrodymais, ekspertizių išvadomis ir per tardymą duotais liudytojų parodymais pripažino, kad V. Šimkus kaltas ir nuteisė trejų metų laisvės atėmimo bausme. Bet ir šįkart nuteistasis neišbuvo skirtojo bausmės laiko - už gerą elgesį paleistas anksčiau.
Grįžęs į laisvę po trečiojo teistumo V. Šimkus oficialiai niekur nedirbo, su žmona Rasa augino dukrelę Deimantę, kuriai balandžio 14 dieną sukaks 10 metukų. Molainių gatvės 112-ojo namo kaimynai apie Šimkų šeimą atsiliepė pakuždomis. Girdi, jau vien Vygando išvaizda daug ką pasako: aukštas, stambaus sudėjimo, trumpai kirptais plaukais, griežto, kiaurai veriančio žvilgsnio, kreivo šypsnio... Aplinkiniai vengė V. Šimkui pasimaišyti po kojų, lenkėsi iš tolo. Sužinojęs, kad V. Šimkus sulaikytas, lengviau atsikvėpė ne vienas namo gyventojas...
