Ramutė PEČELIŪNIENĖ
2002-ųjų rugsėjį žuvusio Seimo nario Rimanto Ruzo našlė Marija Ruzienė pagaliau prisiteisė neturtinės žalos atlyginimą.
Visuomenėje ši civilinė byla pagarsėjo ne todėl, kad per autoavariją žuvo žinomas Lietuvoje žmogus. Ją išgarsino pati našlė, kuomet pradėjo reikalauti, mūsų piliečių akimis žiūrint, itin didelio civilio ieškinio - maždaug milijono litų. Negana to, drastiškas šios niekur nedirbančios, dvi nepilnametes dukras auginančios moters elgesys su žuvusio vyro tėvais taip pat tarsi įliejo nemažai alyvos į vis labiau įsiplieskiančią nesantaikos ugnį... Tačiau šiandien nenagrinėsime visų šių šeimyninių peripetijų (ko gero, jau ne šeimyninių, nes ponia Marija po paskutinio teismo posėdžio pareiškė su uošviais nebendrausianti ir daugiau neturėsianti jokių reikalų). Šiandien daugeliui daug įdomiau sužinoti, kodėl poniai M. Ruzienei priteistas iki šiol neįprastai didelis civilinis ieškinys, kas turėjo įtakos tokiam teismo sprendimui ir galiausiai ar visi žmonės lygūs prieš įstatymus ir gali vienodai jais pasinaudoti... Teismo sprendimu Seimo kanceliarija turės atlyginti M. Ruzienei 3 258,6 lito turtinę ir 80 000 litų neturtinę žalą. Našlaitėmis likusioms R. Ruzo dukroms Teodorai ir Modestai priteista išmokėti po 150 000 litų už patirtą neturtinę žalą. Be to, joms kas mėnesį turės būti mokamos 302,32 lito išmokos, kol sukaks 18 metų. Jeigu mergaitės toliau mokytųsi, minėtos išmokos joms turėtų būti mokamos, iki sueis 24 metai. Jaunesniajai žuvusio politiko dukrai, kuri tėvo žūties metu neturėjo 8 metų, papildomai priteista 3 300 litų. Neliko visiškai nuskriausti ir Seimo nario tėvai. Antanui ir Monikai Ruzams Seimo kanceliarija turėtų išmokėti po 20 000 litų neturtinės žalos.
Aptarinėdami tokį teismo sprendimą, kai kurie žmonės piktinosi, jog minėta suma bus išieškoma ne iš kieno nors kito, o visų mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Kiti tvirtino, jog net ir tokia nemaža pinigų suma niekada politiko šeimai neatlygins netekties. Esą gerai, jei pagaliau mūsų valstybėje įsigali teisybė ir žuvus žmogui atsako jo žūties kaltininkas. Iš tiesų, šiuo atveju kaltu pripažintas Seimo kanceliarijos vairuotojas Saulius Mazolis. Jis nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymas atidėtas. Beje, šis vairuotojas labai skaudžiai išgyveno dėl šios tragiškos nelaimės.
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolė Indreikienė priimto sprendimo nekomentavo, tačiau patikino, jog ji vadovavosi įstatymais, kurių taikymas priklauso nuo konkrečių atvejų ir aplinkybių. Teisėja patikino, jog jeigu nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, visuomet gali ja pasinaudoti.
Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio patarėjas Saulius Azbainis Kauno apygardos teismo sprendimo taip pat nekomentavo. Jis patikino, jog Seimo kanceliarija dar turi maždaug mėnesį laiko, nes tiktai sulaukusi sprendimo ir jį išstudijavusi galvos, kaip pasielgti - jam neprieštarauti ar apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Seimo kanceliarijos patarėjas pripažino, jog priteistos iš tiesų didelės pinigų sumos, todėl greičiausiai dėl jų dar teks pasiginčyti. Be kita ko, buvo priminta, jog po Seimo nario mirties jo našlei išmokėtas draudimas, buvo suteikta tas tikra parama, parodytas atitinkamas dėmesys. Seimo kanceliarijos vairuotojas S. Mazolis tą dieną, kuomet įvyko autoavarija, buvo "maksimaliai instruktuotas, nepervargęs, techniškai tvarkingas buvo ir jo vairuotas tarnybinis automobilis"... S. Azbainis priminė, jog gana dažnai skaudžių avarijų, kuriose žūsta žmonės, kaltininkai būna visiškai girti, stipriai viršiję leistiną greitį, tačiau iki šiol neteko girdėti, kad ir jų nukentėjusiųjų artimiesiems būtų priteisiamos tokios didžiulės ieškinių sumos. Iš tiesų, teismas dėl šios avarijos ir jos tragiškų pasekmių kaltu pripažino S. Mazolį, tačiau šiuo atveju pinigai priteisiami iš Seimo kanceliarijos, kuri yra padidinto pavojaus šaltinio- automobilio - savininkė. Įstatymas numato, jog po to minėta savininkė (taigi Seimo kanceliarija) gali šį ieškinį išieškoti iš vairuotojo. Teoriškai tai įmanoma, tačiau kaip tai atrodytų praktiškai?.. Įdomu, per kiek laiko šis žmogus pajėgtų išmokėti tokio dydžio ieškinį? Ar jam užtektų viso gyvenimo?...
- Maži vaikai neteko tėvo, todėl aš asmeniškai manau, kad jiems padaryta neturtinė žala, kurios dydis net neišmatuojamas, - kalbėjo kaunietis advokatas Aidas Venckus. - Todėl šiuo konkrečiu atveju mergaitėms priteisti po 150 000 litų nėra didelės sumos, įvertinant tai, kad jos daugiau gyvenime neturės tėvo...
Advokatas patikino, jog reikalavimas neturtinės žalos atlyginimo nėra išskirtinė teisė, todėl ja gali pasinaudoti kiekvienas. Tačiau kodėl iki šiol apie tokius atvejus (išskyrus jau minėtąjį R. Ruzo našlės bei sutuoktinių Zdanių ieškinį Marijampolės ligoninei dėl visam gyvenimui sužalotos sūnų dvynių sveikatos), kuomet priteisiami didžiuliai neturtinės žalos atlyginimai, dar nebuvo girdėti, kodėl žmonės nepuola kreiptis į teismus ir reikalauti šimtatūkstantinių ar net milijoninių sumų?.. Advokato A. Venckaus teigimu, taip greičiausiai yra todėl, kad kiekvienas išieškojimas susijęs su išlaidomis, galbūt žmonėms trūksta informacijos ir jie nežino, kad įstatymai yra visiems vienodi. Žinoma, dauguma nukentėjusiųjų iš anksto nusiteikę pralaimėti... Tiesa, vertėtų priminti, jog nagrinėjant tokius klausimus atsižvelgiama į daugelį aplinkybių. Jeigu kalbėsime apie tragiškai pasibaigusius autoįvykius, galima teigti, jog daugiau šansų yra prisiteisti ieškinį ne iš fizinių asmenų, o iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo. Mat jei liks galioti jau aptartas Kauno apygardos teismo sprendimas, Seimo kanceliarija bus priversta išmokėti ieškinį, o paskui, turėdama regreso teisę, šią sumą galės išieškoti iš kalto vairuotojo. Tačiau būtų visai kitaip, jei tokią avariją padarytų fizinis asmuo. Teismas didžiulę neturtinės žalos sumą galėtų iš jo priteisti formaliai, nes jeigu tas kaltininkas neturėtų jokio turto, realiai nebus iš ko tuos pinigus išieškoti...
