Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Teisėsaugos pareigūnai, tiriantys bendros Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės "Italiana International" valdybos pirmininko ir pagrindinio akcininko Valdo Jakučio (45 m.) nužudymą, pažadėjo, jog už vertingą informaciją bus suteiktas 100 000 litų ir didesnis atlygis. Nors informatoriui anonimiškumas garantuojamas, tačiau daugelis kalbintų aukšto rango pareigūnų abejoja, ar atsiras norinčiųjų rizikuoti savo gyvybe tegul ir už ganėtinai solidžią sumą. Bylos tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Gailevičius patikino, jog skambinusiųjų vis dėlto buvo, tačiau jų suteikta informacija kol kas labai abejotinos vertės.
Valdas Jakutis buvo nužudytas Kaune, Sukilėlių prospekte, prie 50- ojo namo 2004 metų balandžio 24 dieną, apie 14 valandą. Prie sustojusio verslininko automobilio prišokęs maždaug 175 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ilgų plaukų peruku ir tamsiais akiniais užsimaskavęs vyriškis, vilkėjęs šviesų lietpaltį, kaip spėjama, iš automato "Agram 2000" paleido kelis šūvius V. Jakučiui į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, nuo kurių verslininkas žuvo vietoje. Gana sunkiai buvo sužeistas ir prie to paties automobilio vairo sėdėjęs metais jaunesnis verslininko brolis Gediminas. Jis buvo skubiai operuotas Kauno medicinos universiteto klinikose.
Dalis galimų V. Jakučio nužudymo versijų jau buvo nagrinėjamos "Akistatoje", tačiau vėlesni įvykiai leidžia daryti prielaidą, kad verslininko nužudymas - tik dar viena detalė keistų, su aukščiausiais politiniais ir nusikalstamais sluoksniais susijusių mirčių grandinėje. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse teigiama, kad V. Jakutis nužudytas į kontrabandą įsivėlusių bei su "Alitos" privatizavimu susijusių politikų užsakymu, nes buvo per daug atviras ir šnekus, tad baimintasi, jog jam prabilus gali sužlugti ne vieno dabartinio politiko karjera. Artėjant prezidento, Europarlamento ir pagaliau Seimo rinkimams jį palikti gyvą esą kai kam buvo pernelyg pavojinga, kaip, beje, ir po trijų dienų pagal oficialią versiją "dėl šeimyninių aplinkybių" nusižudžiusį sraigtasparnius remontuojančios bendrovės "Helisota" direktorių marketingui ir tarptautiniams ryšiams Ruslaną Panovą (50 m.). Su R. Panovu V. Jakutį siejo ne tik draugystė, bet ir bendras verslas. "Helisotos" komplekse buvo įsikūrusi bendrovės "Tora" parduotuvė, per kurią, anot "Laisvojo laikraščio", V. Jakutis realizuodavo kontrabandines prekes, o sraigtasparnių remonto bendrovės sandėliuose buvo saugoma cigarečių ir spirito kontrabanda. Parduotuvėje lankydavosi ir kai kurie aukšti dabartiniai politikai bei pareigūnai, kurie atvykdavo ten atsiimti savo pinigų dalies. Vienas iš tokių pareigūnų minimas net tarp galimų kandidatų į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Valentino Junoko vietą ir įvardijamas kaip kone pagrindinis anksčiau Lukiškių kalėjime pasikorusio (?) už kontrabandą nuteisto Mindaugo Silickio grupuotės organizatorius, kurio dėka per Lazdijų ir Kalvarijų muitines į Lietuvą įvažiuodavo net jokiuose dokumentuose neužfiksuoti sunkiasvoriai automobiliai su kontrabandinėmis prekėmis.
Teigiama, jog Valdas Jakutis buvo vienas iš pagrindinių dalyvių Mindaugo Silickio grupuotėje ir turėjo sėdėti viename teisiamųjų suole su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, tačiau STT kažkodėl jo nelietė, nors turėjo įrodymų, jog pagrindiniai kontrabandinių cigarečių kiekiai buvo saugomi V. Jakučio kontroliuojamų "Toros", "Italiana International" ir "Boslitos " sandėliuose. Toks V. Jakučio neliečiamumas aiškinamas pernelyg aukštas pareigas užimančių rimtų vyrų dalyvavimu šiame žaidime. Nestinga duomenų, kad šiame M. Silickio 12 metų numatytame spirito ir cigarečių kontrabandos projekte sukosi tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų politikų pinigai, kontrabandinių prekių realizavimu užsiėmė ne tik V. Jakutis, bet ir kiti žinomi verslininkai, ekskomisarai bei Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiai, tokie kaip Goga ar Guzas. Už vienos kontrabandinių cigarečių "furos" iškrovimą, apsaugą ir realizavimą ekskomisarams buvo mokama po 4 000 JAV dolerių, Gogos ar Abariaus grupėms - po 3 000, o saviškiams tik po 2 200 dolerių. Liūto dalis nuolat atitekdavo M. Silickiui, todėl esą V. Jakutis nuolat su juo ginčydavosi dėl per mažos jam liekančios dalies. Manoma, jog M. Silickis per kelerius metus politikams ir pareigūnams sumokėjo beveik 70 000 JAV dolerių kyšių. Ši suma būdavo imama iš grupuotės bendros kasos, į kurią nuo kiekvienos kontrabandinės "furos" buvo įdedama po 300 JAV dolerių. Kas galėtų paneigti, jog tik baiminantis, kad nepaaiškėtų, į kieno rankas šie pinigai pateko, M. Silickiui teko kalėjime "pasikarti", R. Panovui - "pakelti prieš save ranką", o štai V. Jakutis buvo nužudytas.
Spaudoje jau buvo rašyta, jog pareigūnai ne kartą mėgino sučiupti V. Jakutį už kontrabandą, tačiau jiems neva pritrūkdavo įrodymų. Tačiau analitikai linkę pasigilinti į šykščiai žiniasklaidoje prasprūstančius faktus, mano, kad V. Jakutis ir kiti jo aplinkos bei rango kontrabandininkai paprasčiausiai išsipirkdavo nuo atsakomybės, o kai jų sukauptos žinios peržengė leistinas ribas, buvo arba dar bus pašalinti. Mat jei V. Jakutis būtų prabilęs, būtų išlindę ne tik dešiniųjų politikų slepiami galai. Kai 1995 metais šis verslininkas, prašomas konservatorių valdžios, bendrovei "Lietuvos aidas" suteikė 800 000 JAV dolerių paskolą, sklido kalbos, kad tai tik kyšio Tėvynės sąjungai priedanga. Įtarimai dar labiau sustiprėjo, kai dienraščio akcijas nusipirko prieštaringai vertinamas verslininkas Algirdas Pilvelis. V. Jakutis tuomet suskato paskolą susigražinti, bet paaiškėjo, jog jis pražiopsojo sutartyje numatytą terminą, iki kurio buvo galima kreiptis dėl paskolos grąžinimo. Valdas Jakutis minimas ir garsiojoje VSD pažymoje, po kurios prasidėjo procesas, pasibaigęs prezidento Rolando Pakso apkalta. Šioje pažymoje V. Jakutį ir jo esamus ar tariamus ryšius su skandalinguoju A. Aksentjevu buvo siekiama priskirti R. Pakso aplinkai bei tuo sukompromituoti prezidentą, tačiau atrodo, jog iš pelno, gaunamo iš prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis, "Helisotos" sandėliuose buvo finansuojami kaip tik R. Pakso politiniai priešininkai. Kai kurių šaltinių teigimu, už V. Jakučio nužudymo gali stovėti aukšti politikai, pretenduojantys ne tik į Europarlamentarus, bet ir į aukščiausius valstybės postus, todėl abejotina, ar ši žmogžudystė kada nors bus ištirta, net jeigu ir bus sulaikytas bei nuteistas tiesioginis vykdytojas, kurio atvaizdą pabandė atkurti dailininkas. O užsakovai, kaip daugelio jau primirštoje žurnalisto V. Lingio nužudymo byloje, veikiausiai amžiams liks neįvardinti. Pasiūlytas 100 000 litų atlygis už suteiktą vertingą informaciją tikrai per mažas lyginant su apie šią bylą besisukančiais milijonais JAV dolerių ir visiškai bevertis lyginant su ant kitos svarstyklių lėkštelės padėta galimo informatoriaus gyvybe.
