Remigijus RAINYS
Šių metų spalio pradžioje šalies policija ne tik šventė savo sukūrimo jubiliejų, bet ir pradėjo naują permainų etapą, kurio teigiamus padarinius visuomenė turėtų pajusti jau artimiausioje ateityje.
Reorganizacija ir decentralizacija palietė kone kiekvieną Policijos departamento sistemos pareigūną - nuo vyriausiųjų komisarų iki eilinių policininkų. Kas po spalio 1-osios pasikeitė mūsų policijoje, aiškinamės su Policijos departamento prie Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos Personalo valdybos viršininku Tomu Bikmanu ir Viešosios policijos valdybos viršininku Renatu Požėla.
Mažėja kabinetinių darbuotojų
T. Bikmanas priminė, kad Lietuvos Respublikos Seimas dar 2006 metais patvirtino Policijos sistemos plėtros programą, kurioje buvo numatyta nemažai priemonių, turinčių padėti gerinti policijos veiklą, jos organizavimą, darbą su gyventojais ir teikiant paslaugas. Tam buvo nuspręsta mažinti juridinių asmenų skaičių policijos sistemoje.
Iki spalio 1 dienos policijoje buvo 59 savarankiškos teritorinės policijos įstaigos, o kiekvienai jų valdyti reikėjo didesnio ar mažesnio administracinio personalo. Savaime suprantama, jog gyventojams kildavo pagrįstų klausimų, kodėl rajone patruliuoja tik pavieniai patruliai, nors užėję į policijos komisariatą jie matydavo nemažai kažką kabinetuose veikiančių pareigūnų.
Po pasitarimų ir gyventojų apklausų buvo nutarta sumažinti kabinetinių administracijos darbuotojų skaičių žemesnės grandies rajonų policijos komisariatus prijungiant prie dešimties apskričių centruose esančių komisariatų. Taip rajonų komisariatai tapo apskričių komisariatų padaliniais ir nebeteko funkcijų susijusių, su personalo, finansų valdymu, materialinių vertybių apskaita bei valdymu.
Tad savaime suprantama, kad rajoninėse policijos įstaigose sumažėjo administracijos darbuotojų, buhalterių, kitokių su tiesioginiu policijos darbu nesusijusių etatų. Daliai darbuotojų, kurių kvalifikacija ir išsilavinimas atitiko naujus reikalavimus, pasiūlytos kitos pareigos, o kitiems teko pasiieškoti kito darbo.
Veiklos pareigūnų, dirbančių kriminalinėje ar viešojoje policijoje, darbo pobūdis nepasikeitė. Pakito tik jų pareigybių pavadinimai, buvo paaukštintos daugumos žemesnės grandies pareigūnų kategorijos, o kartu - ir atlyginimai. Tad rajono policijos komisariate dirbantys pareigūnai neturėtų jausti, kad jų darbas vertinamas mažiau nei apskrities komisariatų kolegų.
Policijos veiklos įstatymo pakeitime nustatyta, jog į apskričių bei rajonų policijos komisariatų viršininkų pareigas atrankos būdu skiriama 5 metams. Vykdant vidaus reikalų ministro įsakymą, į apskričių policijos komisariatų viršininkų pareigas atrinkti asmenys turi būti paskirti iki gruodžio 1 dienos, o pastarieji iki 2009 metų vasario 1 dienos atrankos būdu turi paskirti kitų policijos komisariatų viršininkus.
Visiems iki spalio 1 dienos pareigas ėjusiems visų grandžių policijos komisariatų viršininkams pasiūlyta laikinai dirbti savo etatuose iki įsakyme nurodytų datų, išsaugant jiems visas socialines garantijas. Dauguma vadovaujančių pareigūnų taip ir daro. Iš savo postų dėl įvairių priežasčių pasitraukė tik Anykščių, Jonavos, Ukmergės, Jurbarko ir Ignalinos policijos komisariatų vadovai.
Rajono policijos komisariatui vadovaus viršininkas, kuris turės tik vieną pavaduotoją. Kiekvieno rajono komisariato darbą kuruos kuris nors apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas.
Policijos nuovados ir toliau liks pavaldžios savo komisariatams, joms tebevadovaus nuovadų viršininkai. Viršininkų etatų nebeturės tik tos kelios mažosios nuovados, kuriose dirba vos po 2 ar tris pareigūnus.
Po spalio 1 dienos daugiau nei 100 administracinių policijos įstaigos pareigybių buvo perskirstyta į kriminalinės ir viešosios policijos padalinius.
Mažėja areštinių
Vykdant reformą, optimizuojamas ir areštinių tinklas. Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla pabrėžė, kad kai kuriuose policijos komisariatuose uždarant mažas, bei neitin geras sulaikytųjų laikymo sąlygas turinčias areštines, atsižvelgta į tai, kad areštantus tektų vežioti kuo mažesniais atstumais. Jau uždarytos Jurbarko, Širvintų bei Panevėžio rajono policijos komisariatų areštinės, o netrukus įprastinių "klientų" nebepriims dar bene 7 nustatytų reikalavimų neatitinkančios belangės. Jų darbuotojų etatai bus paskirstyti to paties komisariato viešosios policijos padaliniams ar perkelti į kitų policijos komisariatų areštines.
Tačiau garantuojama, kad vietų tikrai nepritrūks nei laikinai sulaikytiesiems, nei administracinio arešto bausmes atliekantiems piliečiams. Nubaustiems administraciniu areštu ir ateityje nereikės laukti savo eilės atlikti bausmę, o atnaujintų areštinių "klientai" bus laikomi visus Europos Sąjungos standartus atitinkančiose kamerose. Jau ne vienoje areštinėje sulaikytieji turi tokius patogumus, apie kokius kai kurie iš jų laisvėje tegalėjo tik pasvajoti.
Atgimsta kelių policija
Eismo organizavimo priežiūros pareigūnai po reformos kelių policininkais vardas, nors dar tebesvarstoma, kaip juos kokiu nors uniformos akcentu išskirti iš kitų patrulių. Anksčiau kelių policininkai turėjo specialius ženklus, tačiau panaikinus kelių policiją, buvo panaikinti ir ženklai. Skirtingus skiriamuosius ženklus dabar turi tik Policijos departamento, viešosios policijos, Kriminalinės policijos bei "Aro" pareigūnai.
Vilniuje ir Kaune įsteigtos kelių policijos valdybos, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atsirado kelių policijos biurai, o Marijampolės, Alytaus, Tauragės, Telšių bei Utenos apskrities policijos komisariatuose dirbs kelių policijos skyriai. Šie miestai anksčiau neturėjo Vyriausiųjų policijos komisariatų, todėl naujųjų apskričių komisariatų pareigūnams teks daug ko išmokti.
Svarstant reformos strategiją, siūlyta reorganizuoti policiją teismų ir prokuratūrų pavyzdžiu - sukurti Vyriausiuosius apygardų policijos komisariatus penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau politikai pasirinko kitą sprendimą.
Nors "universalaus" policininko principas dar išlieka ir teisė stabdyti transporto priemones, o jų vairuotojams taikyti poveikio priemones tebesuteikta visiems įgaliotiems viešosios policijos pareigūnams, tačiau "keliukai" daugiau dėmesio skirs ir eismo saugumo prevencijai. Be įprastinių savo funkcijų, kelių policijos pareigūnai nuo šiol rūpinsis ir teisingu gatvių ženklinimu, automobilių statymo tvarkos priežiūra. Padaugės ir "slaptų patrulių" - policijos ženklais nepažymėtais automobiliais vaizdo kameromis pažeidimus fiksuojantys pareigūnai vis dažniau išvažiuos patruliuoti ne tik į magistralinius kelius, bet ir į apskričių centrų gatves. Tai turėtų gerokai sudrausminti chuliganiškai vairuojančius vairuotojus.
Eismo taisyklių pažeidėjams turėtų būti netikėti ir apskrities kelių policininkų reidai bet kurio rajono keliuose, nes "savus" patrulius daugelis jau pažįsta, tad sustabdyti tikisi jų nuolaidumo.
Nuo spalio 1 dienos viešosios policijos pareigūnams suteikta teisė šviesiu paros metu stabdyti ir tikrinti automobilius patruliuojant po vieną. Po vieną gali patruliuoti ir pėstieji miestų patruliai, tad taip tikimasi "sutankinti" pareigūnų tinklą gatvėse. Prireikus pavieniai patruliai turės galimybę operatyviai išsikviesti pastiprinimą.
