Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekanti Daiva O. nori, kad jai būtų paaiškinta apie baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu. Ji nusikaltimą padarė galiojant vienokiai teisės normai, o kai teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, galiojo jau kitokia teisės norma. Šio laiško autorei kyla klausimų dėl Baudžiamojo kodekso 274 straipsnio, numatančio atsakomybę už sukčiavimą. Tuo metu, kai ji padarė nusikaltimą, galiojo šio straipsnio redakcija, numatanti laisvės atėmimą nuo trejų iki aštuonerių metų su bauda arba be baudos. Kai buvo nagrinėjama byla, jau buvo įsigaliojusi šio straipsnio redakcija, kuri už tokią pačią veiką numato laisvės atėmimą nuo vienerių iki dešimties metų su bauda arba be baudos.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas atsakė, jog baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu apibūdina bendrosios dalies teisės norma - Baudžiamojo kodekso 7 straipsnis. Jame įtvirtintas bendras principas, kad teisės norma, bet kokiu būdu pagerinanti veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi jeigu laisvės atėmimo žemiausiosios ribos pastūmėjimas nuo trejų iki vienerių metų atsirado vėliau, negu buvo padaryta veika, šis minimalios bausmės pastūmėjimas turi grįžtamąją galią. Teismas, svarstydamas teisiamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą, tuo metu, kai ši teisės norma jau galiojo, turėjo apsvarstyti, ar nereikėtų laiško autorei pritaikyti naują, tuo metu jau įsigaliojusią ir numatančią švelnesnę atsakomybę teisės normą. Žinoma, tai, kad laiško autorei paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nėra kokia nors klaida, kadangi ir pagal naujai įsigaliojusią šio straipsnio trečiosios dalies redakciją toks laisvės atėmimo laikas yra galimas, nes jis telpa į terminą nuo vienerių iki dešimties metų. Treji metai yra pirmojoje šio intervalo pusėje ir pasirinkti konkrečią bausmę šiame intervale yra teismo prerogatyva. Teismas, priėmęs tokį sprendimą, reikia manyti, deramai jį motyvavo, ir vien dėl to, kad buvo paskirta trejų, o ne vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ji nėra neteisinga. Tačiau svarstyti galimybę skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę teismas turėjo pagrindą, nes nagrinėjant bylą (pagal laiško autorę ji buvo nagrinėjama nuo 1999 metų gruodžio 31 iki 2001 metų birželio 25 dienos) paminėtas Baudžiamojo kodekso 274 straipsnio trečiosios dalies redakcijos pakeitimas įsigaliojo nuo 1999 metų gruodžio 15 dienos. Vadinasi, nagrinėjant bylą tai jau buvo galiojanti norma, kuri numatė galimybę laiško autorę bausti švelniau. Todėl ši galimybė galėjo būti teismo įvertinta.
Laiško autorė pateikė ir kitą klausimą. Nuteistoji norėtų sužinoti, ar yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, jeigu ji neatlygino bent pusės nusikaltimu padarytos materialinės žalos. Laiško autorė taip pat domisi, kokiu principu atlyginti nusikalstant padarytą žalą, jeigu į laisvės atėmimo vietą nėra atsiųsti vykdomieji dokumentai.
Advokato nuomone, ši norma sunkina veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Norma, kada negalima taikyti lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietoje bausmę atliekantiems asmenims, neatlyginusiems bent pusės padarytos materialinės žalos, įsigaliojo nuo 1999 metų sausio 6 dienos. Laiško autorė nurodo, kad nusikaltimą padarė per laikotarpį nuo 1998 metų gruodžio 1 dienos iki 1999 metų vasario vidurio. Teisės norma, numatanti sunkesnes lygtinio paleidimo sąlygas, įsigaliojo 1999 metų sausio 6 dieną. Vadinasi, nusikalstama veika buvo baigta jau galiojant sunkesnei teisės normai. Tokiu atveju ši sunkesnė teisės norma ir galėjo, ir turėjo būti taikoma, todėl jeigu laiško autorė nori, kad būtų svarstomas jos lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, ji turi įvykdyti šią jau pakeistame įstatyme numatytą sąlygą, tai yra atlyginti pusę nusikaltimu padarytos žalos. Kitaip šia galimybe ji negalės pasinaudoti.
Jeigu patenkintas nukentėjusio asmens arba organizacijos, arba valstybės, kuriai padaryta žala, civilinis ieškinys, vykdomasis raštas į laisvės atėmimo vietą turėtų būti atsiųstas. Jeigu tas raštas nėra atsiųstas, galima remtis ieškiniu ir sumokėti tą žalos atlyginimą tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui ar organizacijai. Tai patvirtinančius dokumentus reikia pateikti bausmės vykdymą kontroliuojančiai institucijai ir tuo pagrindu prašyti, kad į tai būtų atsižvelgta ir taikytas lygtinis paleidimas. Taigi nebūtina per prievartą išieškoti tą žalos atlyginimą. Kaltininkas tai gali padaryti ir savo noru. Svarbu žinoti, kam ir kokio dydžio yra priteistas žalos atlyginimas.
