Šeštadienį Rytų Europa pabudo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio, nes bloko vadovai priėmė istorinį sprendimą 2004 metais narėmis priimti 10 valstybių kandidačių. Kvietimą į ES Lietuvai iš Kopenhagos parvežę aukščiausi šalies pareigūnai jau gyvena mintimis apie nelengvą darbą, kurį bus privalu atlikti norint raškyti narystės ES vaisius.
Vėl veršimės diržus
Prezidentas Valdas Adamkus bei kiti delegacijos nariai, grįžę iš Kopenhagoje vykusio viršūnių susitikimo, saulėtą šeštadienio popietę plačiai šypsojosi, nepaisydami penktadienio nuovargio iki vėlumos belaukiant ES ir visų šalių kandidačių derybų finalo.
"Man buvo patikėta garbė - visos susirinkusios ES akivaizdoje 22 valandą 23 minutės pareiškiau, kad Lietuva priima pasiūlymą ir įsipareigoja įeiti visateise nare į Europos bendruomenę", - džiaugėsi V. Adamkus.
Į žurnalistų klausimą, kodėl Lietuvos pakvietimo į ES džiaugsmas lyg ir priblėsęs palyginti su ta reakcija, kai prieš tris savaites Lietuva buvo pakviesta tapti NATO nare, prezidentas atsakė: "Manau, kad visuomet pirmasis pakvietimas sukelia didesnę euforiją. Per tokį trumpą laiką turbūt išsisėmėm pirmuoju džiaugsmu, šis yra antrasis". Tai, pasak V. Adamkaus, buvo filosofinis atsakymas. Po to šalies vadovas prisipažino: "Mums be galo gera tapti visaverčiais Europos bendruomenės nariais, lygiais tarp lygių, tačiau tą džiaugsmą galbūt truputį tramdo realybės jausmas".
Prezidento teigimu, reikės stipriai dirbti, kol kiekvienas Lietuvos žmogus pajus naudą ir turbūt reikės susiveržti diržus, ypač tvarkant valstybės biudžeto reikalus. Premjeras A. Brazauskas pateikė skaičius, ką išsiderėjo Lietuva. Pasak jo, skaičiai daug ką pasako, jei lyginsime pinigų sumas, padalintas vienam valstybės gyventojui. A. Brazausko teigimu, Lietuva išsikovojo daugiausia iš visų 10 pakviestųjų į ES valstybių: 387 eurus vienam gyventojui. Estijos grynasis balansas (skirtumas tarp įmokų į ES biudžetą ir išmokų) - 357, Latvijos - 348, o Lenkijos tik 166 eurai. Todėl suprantama, kodėl Lenkija dėjo tiek daug pastangų, kol išsikovojo papildomai 1 milijardą eurų.
Mažės runkelių plotai
A. Brazausko teigimu, Lietuva sėkmingai baigė derybas ir žemės ūkio srityje. "Daugelis išsiderėtų kvotų viršija dabartinę Lietuvos gamybą. Be to, Lietuva gavo teisę, esant finansinėms galimybėms, iki 55 procentų 2004 metais, 60 procentų - 2005 metais ir 65 procentų - 2006-aisiais padidinti tiesiogines išmokas mūsų žemdirbiams bei išsiderėjo 7 metų pereinamąjį laikotarpį dirbamos žemės pardavimui užsieniečiams, o esant reikalui šį draudimą galės pratęsti dar trejus metus", - sakė ministras pirmininkas.
Nepavyko tik išsiderėti norimos cukraus kvotos, tačiau premjeras patikino, kad pajamos už cukrinių runkelių auginimą padidės. "Pasisekė nustatyti, kad pajamos už vieną toną cukrinių runkelių, palyginti su dabartinėmis kainomis, padidės apie 20 litų". Taigi nors bus auginama mažiau, pajamos bus didesnės negu dabar.
Tolesni veiksmai
Po keturių mėnesių Lietuvos laukia kitas istorinis momentas - 2003 metų balandžio 16 dieną ES pirmininkės Graikijos sostinėje Atėnuose 10 pakviestųjų šalių pasirašys Stojimo sutartį. Po to ši sutartis turės būti ratifikuota Lietuvos Seime bei dabartinių ES valstybių parlamentuose. Tiesa, pavasarį Lietuvoje numatoma surengti referendumą, kuriame gyventojai turės pasakyti savo nuomonę. Jei daugiau nei pusė šalies gyventojų pritars narystei ES, vėliausiai nuo 2004-ųjų gegužės 1-osios Lietuva tarp lygiateise nare.
Šaliai tapus ES nare, lietuvių kalba įgis oficialios ES kalbos statusą, Lietuvai bus atstovaujama visose Sąjungos instancijose. Būsimame Europos Parlamente Lietuva turės 13 vietų (Latvija - 9, Estija - 6), o Europos Komisijoje - komisarą.
Prisvilęs puodas
Tačiau euroskeptikų euforija neapėmė. Ir ne tik Lietuvoje. Ir kitose šalyse kalbama apie nelengvą kampaniją, kurios metu reikės įtikinti rinkėjus pritarti referendumuose savo šalių narystei ES. Pirmasis toks plebiscitas balandžio mėnesį įvyks Vengrijoje. Šios šalies opozicijos lyderis Viktoras Orbanas pareiškė, kad lenkai ir čekai išsiderėjo geresnes sąlygas. "Mes pastatėme puodą ant viryklės ir pradėjome virti, o vyriausybė puodą prisvilino", - sakė ekspremjeras.
Prahoje opozicijos politikai burnoja, kad derybininkai neišsiderėjo tiek ES paramos vienam žmogui, kiek kitų šalių atstovai. Čekijos stojimo į ES sąlygas "luošomis" vadinantys nepatenkinti čekų ūkininkai kelioms valandoms buvo blokavę kelius į Vokietiją ir Austriją. Tačiau Čekijos ministras pirmininkas Vladimiras Špidla mano, kad Čekija į ES įstos geromis ir priimtinomis sąlygomis.
Šuolis į tamsą
"Man neduoda ramybės mintis, kaip mums teks priimti sprendimus, kai be žiūronų nematysi, kas sėdi kitame Tarybos stalo gale", - stebėjosi buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Ervė de Šaretas. Aišku, sėdėjimas už ilgo stalo - ne pati pagrindinė problema. Daugeliui baisiau tai, kad prie dabartinių 15 senbuvių per trumpą laiką prisijungs net 10 daug skurdesnių šalių. Vien Nyderlandų bendrasis vidaus produktas yra didesnis už visų naujai į ES stojančiųjų bendrąjį produktą kartu paėmus. Kaip reikės sumažinti tokius ekonominius skirtumus? ES turi patirties, nes prieš du dešimtmečius į sąjungą buvo priimtos neturtingos Ispanija, Graikija ir Portugalija, bet dabartiniai mastai skeptikams kelia nerimą. Kurį stojančios šalies rodiklį bepaimtum, jis gerokai atisilieka nuo ES vidurkio. Štai vyrai ES gyvena 75,3, o stojančiose šalyse - tik 70,3 metų. Moterys Europoje gyvena 81,4, o stojančiose - 78,1 metų. Kūdikių mirtingumas (tūkstančiui gimimų) stojančiose šalyse beveik dvigubai didesnis nei ES - 7,1 (ES - 4,6). Beveik dvigubai mažiau kandidatėse ir žmonių su aukštuoju išsilavinimu (12,7, ES - 21,6). Gerokai mažiau ir kompiuterių, telefonų, automobilių. O kaip reikės sustabdyti bedarbių antplūdį? Atlyginimai stojančiose šalyse gerokai mažesni už europiečių, o kai bus leista dirbti be jokio atskiro leidimo, darbininkai iš Rytų Europos pasipils į Vakarus. O su jais - ir nusikaltėliai, kurie jau ir dabar gąsdina Europą.
Jei viskas vyks kaip planuota, 2004 metais Karaliaučius (Kaliningradas) atsiras pačiame Europos Sąjungos viduryje, o šiame mieste organizuotas nusikalstamumas didesnis nei Maskvoje. Per Karaliaučių (Kaliningradą) jau dabar keliauja Europoje vogti automobiliai, cigarečių ir spirito kontrabanda. O kas bus, kai rusų mafija atsidurs Europos Sąjungos centre? Ir ne tik mafija. Litras degtinės, du kilogramai cukraus, blokas cigarečių, parduoti turtingesnės Varšuvos turguje, jau dabar tapo daugelio kaliningradiečių pajamų šaltiniu.
"Gerai suprantame, kad įstojus į Europos Sąjungą mūsų laukia nelengvas uždavinys - užtikrinti ES išorinių sienų saugumą. Taip pat norėtume pasidalyti patirtimi, įgyta bendradarbiaujant su būsimomis ES kaimynėmis. Tai padėtų sparčiau įgyvendinti Didžiosios Europos idėja", - tai - V. Adamkaus žodžiai. Ar patikės jais Sąjungos senbuviai?
