Vilniaus rajono gyventoja K. L. rašo, jog maždaug prieš pusmetį jos sūnus rado vertingą tame pačiame kaime gyvenančio žmogaus daiktą. Nors sūnus žinojo, kam jis priklauso, tačiau tikrajam savininkui jo negrąžino. Moteris prašo paaiškinti, ar už atsisakymą grąžinti rastą svetimą daiktą įstatymuose numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Advokatas Danius Svirinavičius paaiškino, jog jeigu asmuo randa daiktą ir žino, kam jis priklauso, privalo radinį grąžinti. Jei nežino, kas yra tikrasis rasto daikto savininkas, privalo kreiptis į tam tikras įstaigas ir pareigūnus (patartina - į policijos komisariatą pagal daikto radimo vietą), kad šie padėtų nustatyti radinio savininką. Už tai radėjas turi teisę iš daikto savininko reikalauti radybų rasto turto sąskaita. Jeigu šalys nesusitaria gražiuoju, radėjas gali kreiptis į teismą, kad priteistų radybas. Pametęs daiktą asmuo privalo užmokėti už radimą radusiam daiktą asmeniui 5 procentų rastijo daikto vertės dydžio užmokestį, jeigu daiktą pametęs asmuo nebuvo viešai pažadėjęs didesnės sumos.
Už rastų daiktų saugojimą, transporto, skelbimo laikraštyje ir kitas išlaidas sumoka radinio savininkas. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato, jog tas, kuris pasisavina rastą lobį, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tačiau nuosavoj žemėj rastas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe.