Ar Aleksandrijos vaikų mirties kaltininkai tikrai nebuvo nieko girdėję apie Vyriausiojo administracinio teismo įteisintą praktiką patekusiems į "bėdą" neblaiviems pareigūnams "susitarti" ir "susitvarkyti"? Ar tokia praktika tikrai nežinoma nei Teisėjų tarybai, nei teismus formuojančiam Prezidentui?
Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto apylinkės teismas baigė nagrinėti už kelių eismą atsakingo Skuodo policijos pareigūno bylą. Jis drauge su kitais policininkais, prieš tai kavinėje užsisakęs butelį degtinės, mirtinai suvažinėjo tris iš mokyklos grįžtančius vaikus ir pabėgo iš nelaimės vietos.
Kovo 17 dieną teismas skelbs savo nuosprendį. Aleksandrijos miestelio tragedija sukrėtė visą Lietuvą, visuomenė ir spauda pagrįstai piktinosi pareigūnų siautėjimu.
Vis dėlto taip ir liko neatsakytas klausimas: kodėl policijos pareigūnai elgėsi taip įžūliai? Kodėl jie buvo įsitikinę, kad gali išgėrę dideliu greičiu lakstyti miestelių gatvėmis ir likti nenubausti?
Neseniai Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, kilus visuomenės pasipiktinimui, buvo priverstas atnaujinti vieno muitinės pareigūno bylą.
Į viešumą iškilo skandalingas faktas - net dvi Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos buvo nutarę, kad būdamas neblaivus tarnybinį automobilį vairavęs ir avariją sukėlęs muitininkas nepažemino pareigūno vardo, todėl grąžino jį atgal į tarnybą.
Teismo argumentas nepaprastai originalus - muitininkas nekaltas, nes jis liaudies medicinos vaistais gydėsi nuo peršalimo, t. y. vartojo "naminukę". Tačiau šis atvejis nėra atsitiktinis administracinių teismų praktikoje.
Pasirodo, Vyriausiasis administracinis teismas, grąžinęs muitininką į tarnybą, buvo nuoseklus, nes tokia teisminė praktika vyrauja jau daugelį metų.
Jei į "bėdą patekę" policijos ar muitinės pareigūnai nesugeba susitarti su savo viršininkais, arba šiems nepasiseka nuslėpti tokių "bėdų" nuo aukštesnių vadovų, prasižengėliai visada gali susitarti su Vyriausiuoju administraciniu teismu. Reikia pavyzdžių? Prašom.
2004 metų balandį Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos patrulis D. Radeckas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) vairavo automobilį ir padarė avariją.
Gegužę už šį pažeidimą jam policijos skirta administracinė nuobauda, o Mažeikių rajono policijos viršininkas savo įsakymu skyrė tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.
Policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno D. Radecko veiksmų ir padarė išvadą, kad Mažeikių komisaro skirta tarnybinė nuobauda nėra adekvati pareigūno padarytam nusižengimui: būdamas neblaivus vairavęs patrulis buvo atleistas iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.
Tačiau 2005 metais Vyriausiasis administracinis teismas šį pareigūną grąžino į policiją saugoti viešosios tvarkos.
2005 metais policijos departamentas atliko tarnybinį patikrinimą dėl avarijos, įvykusios tų pačių metų spalį Vilniaus mieste, Eigulių gatvėje.
Jos metu susidūrė Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. Bratiškos vairuojamas tarnybinis automobilis ir Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos trečiojo būrio vado A. Vaizgėlos vairuojamas asmeninis automobilis.
Per įvykį nukentėjo pareigūnas A. Vaizgėla, kuriam ligoninėje nustatytas šonkaulio lūžis ir galvos sumušimas. Atlikus tyrimą nustatyta, jog policijos patruliai R. Bratiška ir A. Tomkevičius tarnybos metu buvo neblaivūs ir nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirminė medicinos pagalba nukentėjusiam piliečiui.
Pripažinta, kad policininkai R. Bratiška ir A. Tomkevičius sulaužė policijos pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą. Dėl to jie buvo atleisti iš vidaus tarnybos.
2006 metais Vyriausiasis administracinis teismas, matyt, nuoširdžiai rūpindamasis visuomenės saugumu ir gerove, šiuos policininkus grąžino į tarnybą.
2005 metais vaizdo kameros užfiksavo, kaip Telšių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo grupės viršininkas G. Jauga ir vyresnysis tyrėjas D. Razminas įsipylė degalų į nuosavą automobilį, o apmokėjo tarnybinio automobilio debetine kortele.
Šiaulių apygardos prokuratūra šiuos policijos pareigūnų veiksmus įvertino kaip valstybinio turto grobstymą.
Už šiuos veiksmus ir pareigūno vardo žeminimą abu pareigūnus Telšių policijos viršininkas, Policijos departamentui pritarus, atleido iš vidaus tarnybos. 2006 metais Administracinis teismas ir šiuos pareigūnus grąžino į darbą.
Jurbarko rajono policijos komisariato tyrėjas K. Mišeika neblaivus vairavo automobilį. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2005 metų gegužę skirta administracinė bauda.
2006 metais Jurbarko policijos viršininkas tyrėjui K. Mišeikai skyrė tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Policijos departamentas atliko patikrinimą Jurbarko rajono policijos komisariate ir nustatė, kad dėl pareigūno K. Mišeikos veiksmų atliktas tarnybinis tyrimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas.
Policijos departamentas panaikino rajono komisaro įsakymą ir neblaivų vairavusį tyrėją atleido iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Vyriausiasis administracinis teismas 2007 metais K. Mišeiką grąžino į vidaus tarnybą.
2006 metų liepos 3 dieną Palangoje susidūrė pilietės R. Princevos vairuojamas automobilis su automobiliu, kurį vairavo Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnas A. Galminas. Pareigūnas tarnybos metu buvo blaivus, tačiau neuniformuotas.
Vėliau paaiškėjo, kad policininkas A. Galminas iš viso neturėjo teisės vairuoti automobilio: dar 2005 metų vasario 23 dieną iš jo buvo atimta tokia teisė 18 mėnesių, nes A. Galminas sulaikytas prie vairo neblaivus tų pačių metų vasario 6 dieną.
Taip pat paaiškėjo, kad dar tų pačių - 2005 metų - sausio 12 dieną šiam pareigūnui buvo skirta administracinė bauda už tai, kad vairavo išgėręs. Nustatyta, kad tokiais veiksmais policininkas A. Galminas sulaužė pareigūno priesaiką, akivaizdžiai pažemino policijos įstaigos autoritetą ir policijos pareigūno vardą.
2006 metais A. Galminas atleistas iš vidaus tarnybos, o 2007 metais Vyriausiojo administracinio teismo vėl į ją grąžintas.
Sąrašą būtų galima tęsti. Tačiau ar kas nors paklaus šiandien teisiamų Skuodo patrulių, kas paskatino juos taip akiplėšiškai laužyti visuomenei privalomas taisykles?
Ar Aleksandrijos vaikų mirties kaltininkai tikrai nebuvo nieko girdėję apie Vyriausiojo administracinio teismo įteisintą praktiką patekusiems į "bėdą" neblaiviems pareigūnams "susitarti" ir "susitvarkyti"?
Ar tokia praktika tikrai nežinoma nei Teisėjų tarybai, nei teismus formuojančiam Lietuvos Respublikos Prezidentui? Tačiau susikompromitavę, išvyti iš darbo pareigūnai ir jų advokatai neklysdami žino, kur ieškoti tarnybinės reanimacijos palatos.
