Viena ligoninė gavo naują japonišką prietaisą su šviesolaidžiais žarnynui tirti. Šviesolaidžiai du - vienas oralinis, kitas, lygiai toks pat, analinis. Kol ligoninės medikai mokėsi, kaip su šiuo prietaisu dirbti, kol "treniravosi", oralinis šviesolaidis ėmė ir sulūžo. Neišmanydami, ką toliau daryti, gydytojai nusprendė prietaisą kur nors paslėpti ir juo nesinaudoti. Tačiau taip jau išėjo, jog kažkas iš kažkur sužinojo apie ligoninei skirtąjį naująjį prietaisą, kažkas kažkam anksčiau laiko pranešė ir štai prieš minėtos ligoninės medikus stovi karininkas, atsiųstas išsitirti žarnyną kaip tik naujuoju prietaisu. Po trumpo pasitarimo buvo nuspręsta: tyrimą atlikti per burną, bet analiniu šviesolaidžiu. Šviesolaidis naujas, nė karto nenaudotas, tik antgalis kiek storesnis nei oralinio ir įvesti jį per gerklę - neįmanoma. Na, gydytojai pamąstę nesunkiai "patobulino" antgalį: suveržė jį pirmu po ranka pasitaikiusiu metaliniu žiedeliu ir pabandė vėl įvesti. Tačiau juk esti žmonių, kuriems ne tik šviesolaidį, bet ir tabletę nuryti sunku. Karininkas kaip tik ir buvo iš tokių. Medikams besidarbuojant jis nevalingai susičiaupė ir dantimis sutraiškė šviesolaidžio antgalį. Po kelių dienų į ligoninę atvyko specialistas iš prietaisą gaminusios firmos, japonas. Tai štai, kai jis išvydo sutraiškytą analinį antgalį su dantų žymėmis, jo akys suapvalėjo, o paskui net iššoko ant kaktos. Ilgai jis vartė šviesolaidį rankose, kažką panosėje japoniškai murmėjo. Būdamas išsilavinęs ir inteligentiškas žmogus, neuždavė medikams nereikalingų klausimų, tik susirinko visas detales ir pažadėjo greitai atsiųsti naują prietaisą.
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą