Seimo specialioji tyrimo komisija antradienį (02.03) svarstė faktines aplinkybes, pagrindžiančias kaltinimus prezidentui dėl aplaidaus pareigų vykdymo organizuojant Prezidento kanceliarijos darbą ir reglamentuojant jos darbuotojų kompetenciją.
Prezidento apkaltos iniciatoriai savo teikime nurodė, kad laiku nebuvo patvirtinti Prezidento kanceliarijos darbo organizavimo tvarkos bei pareigūnų pareigybių aprašymai, o prezidento patarėjų pareiginiai nuostatai buvo suformuluoti nekonkrečiai, paliekant dideles galimybes juos interpretuoti.
Be to, tai buvo padaryta tik 2003 metų liepą, praėjus keturiems mėnesiams po prezidento inauguracijos.
Anksčiau dirbusi Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui konstatavo, kad tuo pasinaudodami prezidento patarėjai Remigijus Ačas, Visvaldas Račkauskas, Evaldas Vaitkus, Vitalė Vinickienė duodavo neteisėtus pavedimus įvairioms valstybės institucijoms viršydami savo kompetenciją ir taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą.
Apkaltos komisija antradienį turėjo nuspręsti, ar nustatytų faktinių aplinkybių pakanka pagrįsti du iš aštuonių punktų, kuriais remiasi kaltinimas prezidentui dėl aplaidaus pareigų vykdymo, tačiau prezidento interesams atstovaujančių advokatų prašymu svarstyme padarė pertrauką iki trečiadienį numatyto posėdžio.
Advokatai savo prašymą motyvavo tuo, kad jie per vėlai gavo komisijos sprendimo projektą.
Pasak komisijos pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, projekte išdėstytos faktinės aplinkybės yra "įrodymai pagrindžiantys arba, atvirkščiai, atmetantys, kaltinimus". Jos gautos tiriant dokumentus bei apklausiant liudytojus.
"Ten yra įvairių faktinių aplinkybių, kurios, galbūt, paneigia, kitos patvirtina. Reikia vertinti visumą, o ne atskiras aplinkybes", - pažymėjo J. Sabatauskas.
Tuo tarpu vienas prezidento advokatų Gediminas Baublys teigė, kad "nė viena faktinė aplinkybė nėra įrodanti kaltinimą" bei pridūrė, kad "visi kaltinimai yra nepagrįsti".
Komisija nutarimą dėl nustatytų faktinių aplinkybių dėl minėto kaltinimo prezidentui ketina tvirtinti trečiadienį po to, kai savo pastabas pateiks prezidento advokatai.
Apkaltos iniciatoriai prezidentui Rolandui Paksui iš viso pateikė šešis kaltinimus šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir priesaiką.
Žiniasklaidoje prognozuojama, kad pagrįstais gali būti pripažinti trys kaltinimai - dėl neteisėto įtakos privačių ūkio subjektų veiklai, dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo bei dėl slaptos informacijos nutekėjimo.
Apkaltos komisija jau nusprendė, kad jai pakanka Konstitucinio Teismo nustatytų faktinių aplinkybių padaryti išvadą dėl prezidento interesų konflikto suteikiant išimties tvarka pilietybę dosniausiam savo kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad suteikdamas pilietybę prezidentas vadovavosi ne valstybės, bet savo asmeniniais interesais.
Apkaltos komisija patvirtinus, kad kaltinimai prezidentui yra pagrįsti ir rimti, Seimas turės balsuoti dėl jo nušalinimo. Prognozuojama, kad toks balsavimas galėtų įvykti balandį.
BNS
