Vilnietės gydytojos ginekologės Vaivos Eringytės skaitytojams pristatyti nereikia. Galima drąsiai teigti, jog Vaiva - seksrevoliucijos Lietuvoje pradininkė, praėjusio šimtmečio pabaigoje ėmusi aktyviai bendradarbiauti moteriškojoje spaudoje - atvirais atsakymais pačiomis intymiausiomis temomis padėjusi ir iki šiol padedanti paauglėms ir visoms kitoms moteriškosios giminės atstovėms susivokti painiuose seksualinio gyvenimo užkaboriuose, išlaisvinti iki tol ėmusias viršų "davatkiškas" pažiūras... Dirbta ne tuščiai - Vaiva prisipažįsta, jog pastaruoju metu kai kas ją pačią virtualioje erdvėje apšaukia "davatka"... Tačiau savo pažiūrų ir nuostatų ji neketina keisti. Negana to, paskatinta kolegų visai neseniai Vaiva išleido knygą panelėms ("Raudonoji knyga apie meilę, gyvybę ir kontracepciją su tikromis istorijomis iš gydytojo priimamojo"), kuri, kaip pasiekė pirmieji atsiliepimai, tarp skaitytojų sukėlė dar didesnį ažiotažą nei "Durnių laivas"...
Pokalbio pradžioje paklausta, kas anksčiau buvo vadinama "Vaivos" vardu, pašnekovė išpoškina: viena sostinės parduotuvė, viena kavinė ir baldų komplektas. Išgirdusi apie "Vaivą" - netolimoje praeityje asocialių sluoksnių atstovų dievintą skiestą techninį spiritą, Vaiva prunkšteli į saują ir atsikerta, kad toks gėrimas, girdi, buvęs populiarus nebent Kaune - sostinėje klestėję kitokių pavadinimų surogatai...
Apie vaikystę...
Vaiva gimė ir augo Vilniuje, gydytojos onkologės ir gamtos mokslų daktaro šeimoje. Mama labai norėjo, kad dukra būtų okulistė, tačiau ši nepaklausė... Ko gero, Vaiva tėvams buvo ne dovanėlė...
- Iš tikrųjų, tėvai sako, kad buvau labai sunkus vaikas - trejais metais jaunesnės sesers Elenos priešingybė (ji, beje, dirba okuliste, taigi tėvelių klausė! - V. G.). Girdi, tokių kaip mano sesutė būtų išauginę dešimt - ką mane vieną... Aš pati, aišku, taip nemanau. Na, buvau labai smalsi, viskuo domėjausi, visur kaišiojau nosį. Bet argi tai blogai?
- Iš smalsumo turbūt tekę ir nukentėti?
- Buvau penkerių, kai po nedraugiško susitikimo apdraskė katė - nuo to laiko jokių naminių gyvūnų neprisileidžiu nė artyn... Katę - tik nežinau, ar tą - pagavo, ištyrė. Pasiutusi! Mane pradėjo vežioti skiepyti. Bet šių procedūrų nebaigiau - baisus skausmas! Mama dar bandė įkalbinėti, bet netekusi kantrybės numojo ranka. Esą tegu ji pasiunta. Va ir nepasiutau! Nors... gal truputį to viruso ir pasiliko (Vaiva smagiai nusikvatoja - V. G.).
- Viskas aišku - jaunėlė sesutė prisikentėjo...
- Kadangi buvau vyresnė, jaučiau pareigą sesutę paauklėti... Tačiau kai išvykau studijuoti ir po metų sugrįžau, labai nustebau - Elena buvo pasikeitusi, manęs visai nenorėjo klausyti!
Apie darbą...
Nors Vaiva nuo mažens apsisprendė tapti gydytoja, neretai jos galvoje šmėsteldavo minčių apie žurnalistiką. Tokį panelės Vaivos pomėgį patvirtina anų laikų žurnaluose "Moksleivis" ir "Mūsų gamta" išspausdinti kūrinėliai. Kodėl pasirinko ginekologijos specializaciją?
- Nes mėgstu konkretumą, - atsako Vaiva. - Šioje srityje viskas labai aišku - taip arba ne.
Vaiva gavo paskyrimą į Šalčininkus, tačiau ten ilgai neužsibuvo - sugrįžo į Vilnių, ilgus metus dirbo šv. Jokūbo ligoninės Gimdymo skyriuje.
- Kūdikio gimimas - tai žodžiais nenusakomas jausmas ir džiaugsmas, - tikina Vaiva. - Tiek gimdyvei, tiek gydytojui...
- Ar Vaiva, kaip ir dauguma ginekologų, galėtų užrikti ant nekantrios gimdyvės?
- Dabar jau nešaukiu... "Prie ruso" vienam gydytojui kartais tekdavo net po keliolika gimdyvių vos ne vienu metu - tai kaip išturėsi? Dabar situacija pasikeitusi. Būtų idealu, jei vienam gydytojui tektų prižiūrėti vieną gimdyvę.
- O ar atvirumą mėgstanti Vaiva galėtų pakalbėti abortų tema?
- Be abejo, esu jų padariusi... Bet tik iki Nepriklausomybės. Dabar - nė už ką! Taip reikia šaliai vaikų!
- Tai kodėl tuomet tamsta griežtai nusistačiusi prieš dirbtinį apvaisinimą?
- Nes tai nenatūralus procesas. Stebėdama vaikų neturinčias poras įžvelgiu vienokias ar kitokias priežastis joms vaikų neturėti. Gal tų porų misija yra kita - sušelpti, paremti vargstantįjį, karšinti tėvus, pagaliau - įsivaikinti pamestinuką, našlaitį... Juk tiek daug vaikučių auga globos namuose! Kita vertus, mokslo įrodyta, kad dirbtinis apvaisinimas palieka didžiulę tikimybę apsigimimams. O kas žino, kaip tokiu būdu gimę vaikai vystysis, kokia bus jų sveikata? Neseniai Australijos mokslininkai ėmėsi tokių tyrimų ir jau pirmosios išvados nuteikė nekaip...
- Na o dabar plačiau papasakok apie kitą darbo sritį - žurnalistinę...
- Viskas įvyko labai paprastai. Gal kokiais 1998 metais į mano darbovietę, šv. Jokūbo ligoninę, užsuko "Moters" žurnalo darbuotoja ir paprašė, kad atsakyčiau į mergaičių laiškuose pateikiamus klausimus. Tų laiškų buvo tiek daug, o kiti ginekologai taip nenorėjo trukdytis - čia juk buvo papildomas nemokamas darbas! Sutikau. Po pirmųjų mano atsakymų į redakciją laiškai ėmė plūsti kone maišais, mat tuo laiku iš tiesų spaudoje buvo gan mažai informacijos ginekologinėmis temomis. Po kelerių metų to paties paprašė ir žurnalas "Panelė" - taip gimė "Vaivos raudonasis puslapis".
- Daug klausimų atkeliauja internetu, galbūt ir iš užsienyje gyvenančių lietuvaičių?
- Man "užsieniečių" moterų labai gaila. Pirma, kad jos dažnai nemoka užsienio kalbos, todėl, kilus bėdoms dėl sveikatos, vietos medikams negali tiksliai paaiškinti, kuo skundžiasi. Antra, į jas žiūrima paviršutiniškai - juk nelegalės. Be to, gydytojo paslaugos užsienyje brangios, ne visos moterys žino, kur gauti nemokamą pagalbą. Dažnai būna sunku atsakyti, mat reikalinga apžiūra, tyrimai. Norisi pasiimti ginekologinę kėdę ir važiuoti joms padėti.
- O ar niekad garsiai gydytojai nešovė mintis išvykti gyventi ir dirbti į užsienį - ten bent nereikėtų vargti trijuose darbuose norint susikurti normalią buitį...
- Iš tiesų, Lietuvoje gydytojų situacija, švelniai tariant, nenormali. Tačiau tikrai niekur nesiruošiu kraustytis... Sakai, esu garsi? Bet tikrai yra geresnių už mane...
- Tad kodėl garsios gydytojos kol kas neteko pamatyti, pavyzdžiui, vaistų reklamoje?
- Aš - prieš reklamą. Juo labiau vaistų. Mano nuomone, gydytojui reklamuoti vaistus nedera, neetiška. Beje, turbūt žino, kad nesutikčiau - niekas ir nesiūlė...
Apie laisvalaikį...
Šiuo metu Vaiva darbuojasi VĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Ginekologijos skyriaus priėmime. Daug kas šito skyriaus kratosi - tai ne operacinė... O Vaiva patenkinta. Be to, ji dar turi privatų kabinetą, tad apie laisvalaikį dažniau tenka kalbėti tariamąja nuosaka.
- Be galo mėgstu baseiną, kuriame yra masažai, kaskados - kad kuo mažiau reikėtų pastangų... Tiesa, baseine buvau prieš dvejus metus (vėl kvatoja - V. G.). Dar labai gera pamiegoti... Norėčiau pasivaikščioti, bet kad nerandu kompanijos - per lėtai vaikštau...
- O ar atostogų metu Vaivą būtų galima sutikti kur nors Karibų jūros baseino paplūdimiuose?
- Oi, kad aš atostogų neturiu! Na, nebent į Juodkrantę kelioms dienoms - tolesnėms kelionėms, nors ir labai norėtųsi, kol kas neuždirbu.
- Automobiliu keliauti nemėgsti?
- Neturiu vairuotojo pažymėjimo - mama neleido laikyti teisių! Rimtai! Sesutei leido, o man - ne. Mamos, sako, turi puikią intuiciją - jaučia, koks vaikas gali būti žioplas...Svainis apskaičiavo, kad vienai gyvenančiai moteriai neapsimoka turėti automobilį, tačiau labai jau daug pinigų kasdien išleidžiu taksi, tad netvirtinu, kad niekada nevairuosiu.
- O kokios Vaiva nuomonės apie šiuo metu taip madingus sporto klubus?
- Buvau kartą nuėjusi... Bet kad sportas kenkia sveikatai! Kaip po to gėlė sąnarius, raumenis! Tokie klubai - tai kažkas tokio, ko aš nesuprantu (Vaiva vos sutramdo juoką - V. G.).
Apie... vyrus!
- Esu viena, bet ne vieniša, - surimtėjusi tęsia Vaiva. - Sakoma, jog kol gyvi tėvai, ir vienas gyvenantis žmogus nesijaučia vienišas... Todėl aš savo tėveliams ir prisakiau, kad nedrįstų numirti...
- Na, o kas, Vaivos nuomone, vyrui svarbiau - protas ar... išmatavimai, geras kvapas iš burnos?
- Be abejo, protas! Bet kad sutikau tik du procentus protingų (vėl užkrečiantis juokas - V. G.).
- O gal Vaiva per daug išranki? Prieš kurį laiką viename žurnale užuominomis buvo pasiūlyta Vaivai pasipiršti...
- Nepasakyčiau, kad išranki... Nesuprantu, kas yra - išbandžiau, rodos, viską, bet rimtų meilės užuomazgų nebuvo... Po tos publikacijos nė vienas vyras man neatsiuntė laiško!
- Va jei Vaiva būtų terapeutė...
- Žinau ne vieną gydytoją, kuri ištekėjo už savo buvusio paciento. Bet ką man daryti? Siūlai suvilioti pacientės vyrą? Jokiu būdu! Niekada neprasidėčiau su vedusiais, ir smerkiu tas merginas, kurios ne tik leidžiasi į nuotykius su turinčiaisiais šeimą, bet tai dar ir viešai demonstruoja. Apskritai daugiau nenoriu apie vyrus kalbėti (vaidina supykusią - V. G.).
Apie silpnybes
- Dvidešimt metų kasdien reikėjo viso pakelio "Marlboro". To stipresnio - raudono. Sesutė išmokė rūkyti, nors ji tvirtina atvirkščiai (sakiau, kad baisi priešgina)... Dabar jau nerūkau - sveikatą taupau!.. Mėgstu skaniai ir sočiai pavalgyti, ypač vertinu riebią kiaulieną, saldumynus (Vaiva kvatodama tuojau pat sukremta kokosinę lazdelę su grietinėlės įdaru - V. G.). Tiesa, pati gaminti nemėgstu - orkaitė virtuvėje antri metai stovi neišpakuota.
- Ar dietų laikymąsi Vaiva priskirtų silpnybei?
- Vienąsyk laikiausi dietos, per dvi savaites numečiau 10 kilogramų, bet greitai supratau, kad tai beprasmiškas darbas, ir šios "silpnybės" atsikračiau... Tiesa, išbandžiau dar vieną lieknėjimo būdą - "Xenikal" vaistus. Atsiprašant, iškakojau 1 000 litų, ir jokios naudos (gerai, kad tėvai sponsoriavo).
- Tai ir visos silpnybės?
- Dar labai norėtųsi paragauti narkotikų - kai buvau Amerikoje, mačiau, kaip kažką įtartino parūkę jaunuoliai iškart pradėjo "kaifuoti"... Įdomu, koks tai jausmas...
- O ar Vaiva jaučia silpnybę grožio salonams, gražiems rūbams, gerai kosmetikai?
- Turiu į namus ateinančias manikiūrininkę, pedikiūrininkę. Būtų gerai, kad ateitų ir kirpėja... Kokybiška kosmetika apsirūpinau, kai prieš kelerius metus buvau Amerikoje - gal dažai greitai nesensta?.. Dėl drabužių - problema. Tarsi apkūnios moterys nenorėtų puoštis, gražiai atrodyti... O mane juk kviečia ir į TV, ir į vakarėlius! Jei kas turite XXXL (arba 65 dydžio) dailių rūbų - atvežkite, tuoj pat nusipirksiu!
Apie dovanėles
- Gydytoja, ir dar tokia garsi, turbūt kasdien namo sugrįžta ne tuščiomis... Tik prašau neįsižeisti - pavyzdžiui, su gėlėmis...
- Dabar gėlių nedovanoja - labai brangios. Praėjo tie laikai, kai gydytojos namo eidavo kaip artistės po jubiliejinio koncerto ar mokytojos Rugsėjo 1-ąją... Man, gimusiai pavasarį, gegužės 18-ąją, tą pačią dieną, kaip ir popiežius, labiausiai patinka tulpės...
- Kitaip tariant, gėlių glėbius pakeitė taurieji gėrimai?
- Hm... Konjako padovanodavo ir anksčiau, bet aš tada labiau mėgau vyną, tad parduotuvėje išsikeisdavau santykiu 1:1. Pardavėjos likdavo labai patenkintos.
- O šiaip kokios dovanėlės tamstai arčiausiai širdies? - Ką padovanoja, tas ir gerai. Draugė, pavyzdžiui, per gimtadienį nuolat parūpina po šluotą. Tokią labai gerą, modernišką... Kokių kvepalų gaunu, tokius ir naudoju...
Apie pasaulėžiūrą
- Paminėjai popiežių. Gal esi prisiekusi katalikė, dažnai užsukanti į Katedrą ar kitą sostinės šventovę?
- Nelabai ten mane išvysi... Man nepatinka, kad bažnyčioje reikia klauptis - kaip sunku po to atsistoti! Nesuprantu, kaip tos senutės tokios lanksčios... Nors, teisybė, girdėjau, kad dabar klauptis jau nebūtina.
- Negaliu nepasiteirauti, kaip Vaiva vertina šiandieninę politinę situaciją Lietuvoje?
- Trumpai ir aiškiai: Paksas turi atsistatydinti. Ir kuo greičiau!
- O gal planuoji dalyvauti šiųmečiuose Seimo rinkimuose - esi tokia garsi, nesunkiai nugalėtum visus varžovus...
- Politika man nėra svetima, bet kol kas labiau patinka ginekologija. Nebent senatvėje...
- Taigi paskutinis klausimėlis. Ar ginekologė Vaiva turi savo... ginekologą?
- Žinoma! Ir labai gerą! Sakai, geri ginekologai tik vyrai? Na, aišku, pasitaiko išimčių...
- Dėkoju! Sėkmės darbe ir kūryboje!
Kalbėjosi Virginija GRIGALIŪNIENĖ
