Albertas ONIŪNAS
Vilniaus apygardos teismas mano, kad antrą kartą gyvenime žmogų nuknekcinęs pilietis nevertas įkalinimo iki gyvos galvos. Po dvidešimties metų, o gal ir anksčiau, visaginietis Ivanas Budinas (40 m.) vėl kvėpuos laisvės oru ir mąstys, ką čia dar nužudžius.
Įkvėpėja - Vokietijoje
Ivanas Budinas nuteistas už tai, kad organizavo ir su bendrais nužudė uteniškį mikroautobuso vairuotoją Romą Deveikį ir pagrobė aukos pinigus, organizavo visaginiečio Juozo Vareikos nužudymą, tačiau šis žmogus liko gyvas. Pirmuosius dešimt metų I. Budinas bus laikomas kalėjime, likusius - griežtojo režimo kolonijoje. Nuteistasis pripažintas itin pavojingu recidyvistu, nutarta konfiskuoti jo turtą, kurio realiai nėra.
I. Budino bendrininko Nikolajaus Mališevskio (24 m.) indėlis į abu nusikaltimus įvertintas 10 metų nelaisvės. Jis nežudė, todėl nuteistas kaip bendrininkas. Žinojusi, bet apie nusikaltimus nepranešusi N. Mališevskio pusseserė Ana Andriuškevič (23 m.) buvo paleista teismo salėje, nes 8 mėnesių bausmę atliko parengtinio tardymo metu, kai buvo suimta. I. Budino žmona Zoja Budina, kurią aukų giminės laiko pagrindine nusikaltimų organizatore ir įkvėpėja, į teismą neatvyko - šiuo metu gyvena Vokietijoje. Jai kaltinimai ir nebuvo pareikšti, tačiau moteriškė vis dėlto nusprendė nerizikuoti.
Užkapojo meilužės vyrą
Ivanas Budinas kilęs iš Švenčionių. Tada jis dar buvo Rusilovas. Čia ir dabar dar gyvena jo į aštuntą dešimtmetį įkopęs tėvas, kuris jau seniai pasmerkė sūnų ir nenori apie jį nieko žinoti. Gyveno Ivanas barake su žmona ir dviem vaikais. Nusižiūrėjo kaimynę, kuri turėjo vyrą, du vaikus. Po kurio laiko Ivanas nusprendė meilužės vyrą nužudyti. Taip ir padarė - prisipirko pigaus vyno, nuviliojo vyruką į mišką ir užkapojo kirviu, o lavoną užkasė. Tada su meiluže išvažiavo gyventi į kitą kaimą. Bet nužudytojo giminaičiai ėmė kelti triukšmą ir milicija greitai susekė Ivaną Rusilovą. Lavoną iškasė, o I. Rusilovas 1985 metais Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pateko už grotų 12 metų. Kalėjo Pravieniškių sustiprinto režimo kolonijoje, iš kur 1992 metais pabėgo. Pasinaudojo tuo, kad jam buvo leista dirbti už kolonijos ribų be apsaugos. I. Rusilovą sučiupo Latvijoje, bausmė jam buvo padidinta 2 metais. 1997 metais vyrukas išėjo iš griežtojo režimo kolonijos anksčiau laiko, mat gerai elgėsi.
Vėl meilužė...
Švenčionyse I. Rusilovo jau niekas nelaukė, todėl nuvažiavo pas seserį į Visaginą. Čia susipažino su gerokai už save vyresne pardavėja Zoja Budina, susituokė ir pasikeitė pavardę - tapo Budinu. Sutuoktiniai įregistravo įmonę - Zoja prie "Klaipėdos" parduotuvės esančiame kioske prekiavo vaisiais ir daržovėmis, o Ivanas nuosavu mikroautobusu tiekė tam kioskui prekes. Važinėjo į Vilnių, Uteną. Gyvenimas I. Budinui klostėsi visai neblogai, tad jis netruko tuo pasinaudoti. Irzli ir gerokai vyresnė žmona nusibodo, todėl Vilniuje susipažino su valkataujančia tris kartus teista, bet kone dvigubai jaunesne Ana Andriuškevič ir jos valkata pusbroliu N. Mališevskiu. Jaunoji meilužė I. Budinui taip patiko, kad ją ir jos pusbrolį atsivežė į Visaginą, išnuomojo garažą ir tenai rengdavo nesibaigiančias orgijas. Tuo pat metu, važinėdamas prekių į Uteną, I. Budinas susipažino su kolega - taip pat vaisius ir daržoves mikroautobusu vežiojusiu uteniškiu Romu Deveikiu ( 45 m.). Susiklostė neblogi santykiai ir su R. Deveikio darbdaviu, įmonės savininku D. Krupecku. I. Budinas uteniškiams sugebėjo padaryti draugiško ir kultūringo žmogaus įspūdį.
Skolos įvarė į kampą
Budinų vaisų ir daržovių kioskas davė ne kažin kiek pajamų - teko skolintis iš banko, vėliau - iš privataus kreditoriaus Juozo Vareikos. Ivano gyvenimo būdas kainavo brangiai - Vilniuje jis buvo padaręs avariją ir turėjo didelių nuostolių. Pamažu artėjo skolų grąžinimo terminas. Jei J. Vareika, neatgavęs skolos, būtų kreipęsis į teismą, Zoja Budina galėjo netekti buto. Taip I. Budino galvoje kilo mintis užmušti savo kolegą R. Deveikį, nes žinojo, kad jis išvežiodamas po kioskus prekes surenka nemažas sumas pinigų. Tikėtina, kad grynųjų visada būdavo gerokai daugiau nei pagal prekių važtaraščius. N. Mališevskis sutiko padėti. Nutaikęs patogią dieną, I. Budinas paprašė Visaginan atvykusio R. Deveikio pavežti iki Utenos. Kartu įsėdo ir N. Mališevskis. Nieko bloga neįtariantis R. Deveikis pasuko mikroautobusą įprastu maršrutu - per Senąjį Dūkštą, Salaką. Miške prie Degučių kaimo vairuotojo buvo paprašyta sustoti - keleiviai panoro į mišką mažu reikalu. Grįžę peiliu puolė R. Deveikį. Po 23 dūrių peiliu žmogus buvo nuvilktas į mišką ir paliktas. Mikroautobusą žudikai nuvairavo arčiau Visagino ir paliko miške.
Durti neišdrįso
Apie tai žinojo ir Ana Andriuškevič, ir Zoja Budina. Turint galvoje Anos praeitį ir "stažą" Panevėžio moterų kalėjime, nenuostabu, kad ši moteriškė neskubėjo į policiją. Tuo tarpu Zojos Budinos šalta reakcija į vyro "žygdarbį" atrodė keistai. Ji labai bijojo už skolas prarasti butą, todėl versija, kad viską suplanavo Zoja, išlieka reali. Žinojo ir apie tai, kad per mažai pinigų pas R. Deveikį radęs Ivanas sumąstė nužudyti kreditorių Juozą Vareiką, įdavė N. Mališevskiui peilį. J. Vareiką išgelbėjo tai, kad N. Mališevskis, priėjęs artyn ir paklausęs vardo, neišdrįso durti peiliu. Daugiau I. Budinas nebandė kėsintis į J. Vareiką. Jis su Ana ir Nikolajumi išvyko į Vilnių slapstytis.
Zoja laimėjo prieš Ivaną
Tuo tarpu Z. Budina, likusi viena savo kioske, įtemptai svarstė, kaip elgtis. Iš spaudos sužinojo apie R. Deveikio nužudymo tyrimo eigą. Vėliau buvo pranešta, kad Vilniaus autobusų stotyje sulaikyta Ana Andriuškevič, o N. Mališevskis suimtas, kai atėjo į teismą dėl chuliganizmo, įvykdyto gerokai anksčiau nei nužudymas. Veikiausiai Z. Budina suprato, kad jei dels ir jos vyras bus sugautas, turės ir pati ilgai bei nuobodžiai gintis, todėl kreipėsi į policiją ir papasakojo apie visas Ivano nuodėmes. Žengė ir antrą žingsnį - padėjo kriminalistams Ivaną sugauti. Mat šis, neturėdamas pinigų slapstytis, paskambino Elektrėnuose besimokančiam žmonos sūnui ir paprašė susitikti. Vaikinas pranešė motinai, ši - policijai. Taip I. Budinas atsidūrė už grotų. Gudri ukrainietė Zoja apskaičiavo teisingai - į sulaikyto Ivano pareiškimus, kad organizatorė yra jo žmona, dabar jau niekas nekreipė dėmesio. Kita vertus, tai ir įrodyti būtų itin sunku. O dėl nusikaltimo slėpimo jai priekaištų irgi negali būti, nes prieš vyrą teikti parodymus neprivalu.
Vokietijoje - ramiau
Parengtinio tardymo metu visi trys įtariamieji prisipažino, Z. Budina byloje liko liudytoja. Nuspręsta, kad iš R. Deveikio buvo pagrobta tik 120 litų, nes tik tiek jis galėjo turėti pagal dokumentus. J. Vareika patyrė lengvą stresą, kai po poros mėnesių sužinojo, kad kieme prie jo priėjęs ir paklausęs vardo vaikinas kišenėje turėjo peilį. Po viso to J. Vareika jau bijojo prieiti prie Z. Budinos kiosko ir pareikalauti skolos, tad kreipėsi į teismą. Teisme Z. Budina sugebėjo susitarti su kreditoriumi ir buvo sudaryta taikos sutartis. Kioską ji pardavė ir išvažiavo į Vokietiją, kur gyvena pas nenustatytus giminaičius ir uždarbiauja. Kai prasidėjo I. Budino ir bendrininkų teismas, policijai nurodyta atvesdinti svarbią liudytoją Z. Budiną, tačiau ji Lietuvoje beveik nesirodo.
Teismas - tik pasijuokimas
Vandai Deveikienei - 77 metai. Laisvės kovų dalyvės, partizanų ryšininkės gyvenimas buvo sunkus. Lagerių už partizanišką veiklą pavyko išvengti - jos remiamas partizanų būrys buvo užmėtytas granatomis tiesiog bunkeryje, o išdaviko neatsirado. Vėliau ištekėjo, bet vyras greitai mirė, pačiai teko auginti sūnus. Jaunesnysis gerokai išgeria, tad patikimiausias buvo Romas. Su žmona jis išsiskyrė, tačiau liko gyventi tame pačiame bute. Romas labai mylėjo savo dukrą ir sūnų, kurie dabar jau pilnamečiai ir galvoja apie savo šeimas. Dabar V. Deveikienė gauna šiokią tokią pensiją ir nuo kai kurių mokesčių yra atleista, tad būtų visai pakenčiama, jei ne ta nelaimė su Romu. V. Deveikienė mano, kad sūnaus žudikų teismas buvo tik pasijuokimas. I. Budinas vieną sukapojo, antrą subadė peiliu, trečią ruošėsi pasiųsti į aną pasaulį, o prokuroras pareiškė, kad bausmę iki gyvos galvos taikyti netikslinga. Tai kaip tokį laikyti tarp žmonių? Tiesa, V. Deveikienė tikisi, kad I. Budinas kalėjime nusibaigs. O ta Budino žmona - visi viena kompanija. Vienas kitą išdavinėjo, bet ana liko niekuo dėta. N. Mališevskis teisme verkė, tai gal dar turi šiek tiek sąžinės. Mergina V. Deveikienės atsiprašė ir tikino bijojusi pranešti, mat ir ją būtų "padėję į vietą".
Gruodžio 6 dieną buvo Romo Deveikio žūties metinės. Nuosprendis jau buvo paskelbtas. Giminaičiai atkalbėjo senąją Deveikienę nuo minties apskųsti nuosprendį. Visi drauge, giminės, vaikai ir buvusi žmona, aplankė nužudymo vietą. Anot V. Deveikienės, ten gražus miškas, tokios didelės eglės ir nedidelė tuštumėlė tarp jų, kur Romas ir gulėjo...
