Londone susidūrus su kai kuriais lietuviais, kyla paprasta mintis - dalis mūsų tautiečių tampa ne anglais, britais, o rusais. Ir ne išsilavinusiais ir inteligentiškais rusais, o pilka mase, kuri klausosi rusiško popso, skaito rusiškus laikraščius ir braukia ašaras žiūrėdama rusišką serialą per rusišką televiziją. Užsukite pas dažną lietuvį kur nors Londone ir pamatysite ant stalo stovintį netoliese lietuviškoje parduotuvėje pirktą rusiško stipriojo gėrimo butelį, išgirsite iš garsiakalbių sklindančius rusiškus romansus ir šlagerius. Rusiškas popsas yra arčiausiai širdies, nes daugelis emigrantų puikiai supranta rusiškai, o naujesnio lietuviško popso nėra girdėjęs, angliško - nesupranta. Ne vienas mūsiškis, pragyvenęs daugiau nei 5 metus Londone... angliškai kalba žymiai prasčiau nei rusiškai...
Be rusiškos muzikos, tarp vietos lietuvių plačiai paplitusi rusiška spauda ir televizija. Kam pirkti vietinius lietuviškus laikraščius (nors tokių yra net keletas), jei yra nemokamų, spausdinamų puikiai suprantama kalba? Nesvarbu, kad tie laikraščiai nėra orientuoti į lietuvius, nesvarbu, kad iš jų gali sklisti visai nelietuviška kultūra ar net tam tikru kampu pateikti įvairiausių politinių ar karinių įvykių aprašymai. Gaila, bet daliai mūsų tautiečių nemokamas angliškas "Metro" niekada neprilygs nemokamai rusiškai spaudai. Tokių lietuvių namuose televizoriai irgi rodo tik rusiškas programas.
Rusiški serialai apie banditų gyvenimą ir pigia prabanga spindintys Rusijos popžvaigždžių koncertai yra mėgstamiausi ir suprantamiausi. Tad kyla labai paprastas klausimas - ar lietuviai, kuriuos visą dieną ir net naktį lydi rusiška popkultūra, skiriasi nuo paprastų rusų?
Tų skirtumų ne tiek ir daug. Be abejo, lietuviai palaiko savo sportininkus, lankosi gimtinėje, tačiau tuo lietuvybė ir užsibaigia. "Lietuviški rusai" gerai išmano rusiškos muzikos topus, kriminalinių serialų siužetų vingius ir stovi ilgiausiose eilėse prie bilietų į "Ruki v verch" koncertą.
Be abejo, lietuvybės praradimui įtakos daro ne tik rusiška kultūra. Pasitaiko atvejų, kai lietuvaičiai su pasididžiavimu žvelgia į savo atžalas, kurios angliškai kalba žymiai geriau nei lietuviškai. Atrodo, kad susiduriame su įdomiu reiškiniu: vyresnioji karta artėja prie rusiškos kultūros, o jaunesnioji - prie angliškos.
