Naujausi kosmetikos stebuklai iškėlė geros išvaizdos kartelę dar aukčiau. Pasirodo, ne išimtis ir kosmetika mirusiesiems. Anot laidotuvių verslo žinovų, kartu su išvaizdos technologijomis auga ir žmonių pageidavimai. Savo laidotuvėse žmonės nori atrodyti gerai.
"Anksčiau žmonės tenorėdavo būti įmesti į dėžę ir palaidoti savame kieme", - teigia Markas Dafis, laidotuvių planavimo kompanijos "Everest Funeral" vadovas. - Šiandien viskas kitaip. Žmonės galvoja, kaip jie bus prisimenami. Laidotuvės jiems - paskutinis svarbus įvykis, todėl jie nori atrodyti tinkamai. Sulaukiame prašymu panaikinti raukšles ir atjauninti veidą".
Mirusiųjų kosmetologai visuomet atlikdavo tam tikras procedūras atkurti mirusiojo išvaizdą, panašią į gyvo. Tačiau šiandien žmonės vis dažniau išreiškia pageidavimus dar prieš mirtį.
Kosmetologai numirėliams atlieka procedūras nuo taikios veido išraiškos atkūrimo iki ligų, amžiaus ir traumų ženklų šalinimo. Pasiremiant mirusiojo stiliumi, atitinkamai sutvarkomi plaukai, nagai ir makiažas. Daugelis šio amato profesionalus vadina mirusiųjų plastikos chirurgais. Ir iš tikrųjų, procedūros gyviesiems ir mirusiesiems supanašėjo.
"Mano brolis yra plastikos chirurgas. Dažnai pokštauju, kad mes botoksą naudoti pradėjome kur kas anksčiau", - pasakoja Džonas Vaigliantas, Niujorko laidojimo biuro "Branch Funeral Home" vadovas. "Į lūpas, nosį, skruostus, smakrą bei rankas įšvirkščiame audinius pripildančios medžiagos. Viską atliekame botokso principu", - sako chirurgas.
Nors avarijų suniokoto kūno "restauravimas" yra itin sudėtinga užduotis, "kasdienės" mirtys amato žinovams taip pat kelia ne vieną sudėtingą iššūkį.
Mada rūpintis savo išvaizda po mirties nestebina Mičigane besidarbuojančio plastinio chirurgo Antonio Jouno. "Visuomenė kasdien vis labiau persmelkiama tuštybės", - mano A. jounas. "Prieš penkiasdešimt metų niekas negalvodavo apie išvaizdą po mirties. Šiandien tai tapo norma. Žmonės nenori praleisti paskutinės progos pasipuikuoti nauju drabužiu ar išpūstomis lūpomis".
Tuo tarpu kiti taip smarkiai rūpinasi savo pomirtine išvaizda, kad net atsisako laidotuvių ceremonijos. Anot laidotuvių planuotojo Marko Dafio, išvaizdą garbinančiame pasaulyje vadovaujamasi logika "viskas arba nieko".
2008-aisiais atlikta apklausa parodė, jog Amerikoje maždaug 70 procentų žmonių mano, jog su mirusiuoju turi būti atsisveikinta akis į akį. Nors kai kam tokia patirtis gali būti traumuojanti, ekspertai mano, jog paskutinis atsisveikinimas yra gydantis reiškinys. "Akistata su kūnu numalšina sielvartą", - mano psichologas Donaldas Stylas. "Mirusiojo kūnas priverčia galutinai įsisamoninti sunkiai įtikimą mirties faktą. Tai gyvas įrodymas, kad žmogaus jau nebėra tarp gyvųjų", - mano psichologas.
Tiems, kurių artimuosius ilgai kankino sunkios ligos, nurimęs ir taikus kūnas taip pat gali būti tikra paguoda. "Mano močiutė sunkiai sirgo, ją kankino kiaušidžių vėžys, jos veidą vagojo skausmas",- prisimena Anetė Stenhoup, susisiekimo koordinatorė iš Portlendo. - "Buvo sunku. Tačiau šarvojimo salėje ji atrodė atsipalaidavusi. Iš tikrųjų ji atrodė visai kaip prieš ligą".
"Per savo laidotuves noriu atrodyti puikiai. Nenoriu, kad žmonės matytų mano raukšles. Jie turi stebėtis, kaip puikiai aš atrodau, galbūt net geriau nei gyva", - tokia nuostata vadovaujasi ne vienas amerikietis.
