Mantas LIDEIKIS
Kiekvieną rytą pradėdami naują darbo dieną, retai tesusimąstome, jog ši diena gali būti ir paskutinė. Išėję į darbą, iš jo galime nebesugrįžti. Apie tokias nelaimes, ypač jeigu pavyksta išvengti darbuotojo mirties, garsiai kalbėti vengiama. Suprantama - kam gi reikalinga aplaidaus darbuotojo ar neatsakingo darbdavio etiketė. Deja, dar pernelyg dažnai leidžiama sau atsipalaiduoti netgi ir tokiuose darbuose, kurie jau ir taip yra pavojingi. Taip pat neretai tas atsipalaidavimas paskatinamas svaigalais. Pasekmių ilgai laukti netenka.
Girtavimo epidemija
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, praėjusiais metais nutiko 230 įvykių, per kuriuos darbuotojai žuvo, ir 291 įvykis, kai buvo patirtos sunkios traumos. Nereikia ypatingų sugebėjimų skaičiuoti, kad sumestume, jog Lietuvos įmonėse kiekvieną dieną ištisus metus sunkiai nukenčia darbuotojai.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo Andriaus Daujoto, šių metų padėtis nežada būti geresnė. Nuo metų pradžios iki šios dienos vien Kauno apskrityje jau yra užregistruota 50 nelaimingų atsitikimų. Jų metu 18 žmonių žuvo, 32 buvo sunkiai sužeisti.
Specialisto žodžiais, nelaimingų atsitikimų darbe priežastys retai būna vien tik netinkamas darbo organizavimas arba darbuotojo padaryti šiurkštūs drausmės pažeidimai. Dažniausiai nelaimę prišaukia abu šie faktoriai vienu metu. Pačios pavojingiausios profesijos jau ne pirmi metai yra statybininkų ir apdirbamosios pramonės darbuotojų. Praėjusiais metais kas trečias statybose žuvęs ar sunkiai traumuotas darbuotojas buvo neblaivus. Apdirbamojoje pramonėje nukentėjo arba žuvo vienas iš keturių nelaimę patyrusių darbuotojų.
Tarp daugelio nelaimingųjų niekuomet į namus nebegrįš ir 34 metų Gintas V. Vyriškis šiemet sunkią galvos traumą patyrė dirbdamas kertant miško medžius. Pagalbiniu darbuotoju dirbęs Gintas buvo užmuštas krentančių nupjauto medžio šakų. Ištyrus įvykį paaiškėjo, jog miško ruošos darbams nebuvo paskirtas išmokytas ir atestuotas pavojingų darbų vadovas, dėl to nebuvo tinkamai įvertintas galimas pavojus. Negana to, žuvusysis darbe buvo neblaivus. Deja, mėgėjų išgerti darbe galimos nelaimės grėsmė nebaido.
Vienoje statybos įmonėj dirbantis 42 metų Sigitas V. pasakojo, jog pats tapo savo bendradarbio žūties liudininku. Vyriškis teigė, jog nors praėjo ir nemažai laiko nuo tos dienos, tačiau viskas prieš akis stovi, tarsi būtų įvykę tik vakar. Pasak jo, kartu dirbęs Aurelijus susverdėjęs žnegtelėjo nuo pastolių. Sigitas dievagojosi, jog vaikinas tikrai nebuvo išgėręs, nes tai griežtai draudžia darbo drausmė, tačiau atsainiai žiūrėjo į saugos reikalavimus, pernelyg pasitikėjo savimi.
Alkoholis sveikatai ne draugas
Dar vienas "dalgis", šienaujantis išėjusiųjų į darbą gyvybes - aplaidus požiūris į savo sveikatą. A. Daujotas įsitikinęs, jog tai rimta problema. Pernai darbe dėl sveikatos sutrikimų šalies įmonėse mirė 88 žmonės. Šiemet vien tik Kauno apskrities įmonėse tokių jau yra 10. Pasak A. Daujoto, analizuojant tokius įvykus į akis labai krinta tai, jog darbe mirę žmonės sveikatą pasitikrinę būna visiškai neseniai. Tai reiškia, jog arba žmogus nuslepia savo negalavimus, arba bijodamas būti atleistas ar perkeltas į prasčiau apmokamas pareigas, kaip dabar yra įprasta, "susitaria" su gydytoju dėl išvadų.
Deja, neretai sveikatos problemas dar labiau "paryškina" darbe suvartotas alkoholio kiekis. Šiemet darbo inspekcija tyrė atvejį, nutikusį "Kauno energijoje". Įmonės elektromonteris Juozas R. mirė darbe nuo išeminės širdies ligos komplikacijų. Be to, atlikus mirusiojo kraujo tyrimą aptikta net 2,32 promilės alkoholio. O tai, kaip žinome, sunkus girtumo laipsnis...
Mažos įmonės sunkiau užtikrina saugumą
Išanalizavus duomenis, jau senokai pastebėta, kad dažniausiai nelaimingus atsitikimus patiria tų įmonių darbuotojai, kuriose dirba iki 50 žmonių. Tai smulkios ir vidutinės bendrovės. Darbo inspekcijos specialistų įsitikinimu, mažos įmonės, ypač vykdančios įvairias statybas, kur kas sunkiau įstengia užtikrinti darbuotojų saugumą. Taip yra dėl to, kad tokių įmonėlių savininkai ar vadovai, dažnai turėdami ne po vieną užsakymą, darbuotojus ryte išvežioja po objektus, vakare juos surenka. Būti prie kiekvieno ir kontroliuoti, kaip laikomasi drausmės tiesiog neturi galimybių. Žinia, statybininkai nespjauna karštą vasaros dieną į alučio buteliuką, o dirbdami žiemą, dėl šilumos gurkšteli ir skaidriosios.
Kaip "Akistatai" sakė "Elmestos" savininkas Vygantas, kol kas jo įmonėje nepasitaikė jokių sunkias pasekmes galinčių turėti įvykių. Tačiau po šių žodžių lentpjūvę ir vidaus apdailos įmonę valdantis vyriškis tris sykius nusispjovė.
- Kaip sakoma, niekada nesakyk "niekada". Suprantama, lengvų susižeidimų pasitaiko visada. Čia, žiūrėk, ėmė ir įsipjovė žmogus, kėlė lentas - pirštus prispaudė, užkliuvo - šoną nusibalnojo. Tokiose įmonėse, kaip mano, tai ne naujiena, - teigė jis.
Tačiau pašnekovas užtikrino, jog dėl drausmės darbuotojus spaudžia labai griežtai. Girtavimo darbe nepakenčia.
- Man jau geriau dėl to bartis su darbininkais, negu paskui atsakyti už kurio nors nupjautą ranką ar dar blogiau - gyvybę, - dievagojosi vyras.
Pasak jo, pasitaiko, jog darbuotojas ateina į darbą "su kvapeliu" - asmeninio gyvenimo žmogui neužginsi. Tačiau tuomet pasiūlo pagalvoti, ar gali šiandien saugiai dirbti. Jei ne - verčiau tegu pailsi, ateina į kitą pamainą. Aišku, tai toleruojama tik retkarčiais. Jeigu žmogus ima tuo piktnaudžiauti ir ateina nuolat drebančiomis rankomis, tuomet belieka su juo atsisveikinti.
