Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kodėl žmonės tampa alkoholikais? Tai priklauso nuo daugelio priežasčių. Dažniausiai žmogų į šį liūną įstumia socialinės sąlygos, konfliktai šeimoje, darbe ir kiti dalykai. Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro direktoriaus Tautvydo Zikaro teigimu, visame pasaulyje pripažinta, jog alkoholizmas yra liga, todėl jis, kaip ir kitos priklausomybės ligos, turi būti gydomas. Tiek narkomanų, tiek alkoholikų gydymas yra labai panašus, skiriasi tik medikamentai.
Po gydymo - į burną nė lašo
Ateina toks momentas, kai girtaujantis žmogus, šiek tiek prašviesėjus protui, pagaliau suvokia, jog jam kažkokiu būdu reikia išlikti, todėl nusprendžia pradėti gydymo kursą. Jeigu jis pats to nesuvokia, jam reikia padėti. Tuo pirmiausia turi pasirūpinti alkoholiko artimieji, šeima, draugai ar bendradarbiai. Jie turi įtikinti, jog reikia save gelbėti. Į Priklausomybės ligų centrą policija antrankiais surakintų neatveža. Tiesiog iš to nebūtų jokios naudos... Direktorius T. Zikaras patikino, jog yra tam tikras sluoksnis žmonių, kurie ateina patys, turintys tikslą ne gydytis, o detoksikuotis. Štai solidžias pareigas einantis vyriškis prisipažįsta, jog savaitgalį gerokai padaugino, dėl to jam dreba rankos, jis negalės dirbti, pravesti rimto posėdžio ir t. t., galiausiai nenori prarasti savo autoriteto tarp bendradarbių, todėl nori per trumpą laiką (kelias ar keliolika valandų) išvalyti savo organizmą nuo alkoholio, atsigauti. Tiems, kurie nusprendžia keisti savo gyvenimą iš pagrindų (svarbiausia, kad nebijotų pripažinti, jog susidūrė su rimta problema, kurios patys įveikti tikrai nepajėgs), paprastai detoksikacija trunka nuo 7 iki 10-12 dienų, paskui prasideda gydymas. Iš pradžių medikamentais, vėliau suteikiama socialinė psichologinė reabilitacija. Tačiau tai dar ne proceso pabaiga. T. Zikaras patikino, jog tokiais atvejais didžiulį vaidmenį vaidina nevyriausybinės organizacijos (pavyzdžiui, konkrečiu atveju - anoniminių alkoholikų klubai). Skaudžią patirtį turėjusių buvusių alkoholikų parama itin reikšminga. Tačiau bet kuriuo atveju kiekvienas buvęs alkoholikas turi žinoti, jog daugiau gyvenime jis negalės paimti į burną nė lašo alkoholio. Jei tik susvyruos - vėl taps toks, koks buvo iki gydymo...
Artimųjų parama būtina
Daugelis mano, jog iš Priklausomybės centro išėjęs žmogus yra sveikas, visam laikui nustojo gerti, o jei atsitiko kitaip - vadinasi, buvo neefektyviai gydytas. Gali būti ir taip, tačiau susiklosto įvairių situacijų. Priklausomybės ligų centro administratorės Vilmos Pukelevičienės teigimu, blogiausia tada, kai šeima ar kiti artimieji nesugeba priimti kitokio, po gydymo visiškai pasikeitusio žmogaus. Štai į minėtą centrą žmona savo iniciatyva atvedė vyrą, kuris per girtavimą prarado darbą, nepadėjo išlaikyti šeimos, iš namų ėmė nešti daiktus. Tačiau kai vyriškis nustojo gerti - prasidėjo dar didesni konfliktai. Žmona nesugebėjo priimti jo kitokio ir pareiškė, jog geriau tegul jis geria, bet būna nusižeminęs, tylus, o ne kaip dabar - nuolat piktas, irzlus ir priekabus. Dar blogiau, kai žmona nesupranta, kad po gydymo vyro nevalia temptis į pokylius ar vakarėlius, kur vartojamas alkoholis.
Sugebėjo pakilti iš dugno
Žmogaus valia yra nepaprastai galingas dalykas, tačiau dažnai ji sutelkiama ne tam, kam reikia. Argi galima teigti, kad alkoholikas neturi valios, jeigu vidury nakties eina ieškoti kiosko ar kokio kito "taško", kur gaus išgerti. Deja, žymiai sunkiau parodyti savo valią, kai reikia alkoholio atsisakyti. Gydytoja V. Pukelevičienė pateikė štai tokį pavyzdį. Į Priklausomybės ligų centrą vienas vyriškis atlydėjo savo seserį. Jai buvo pasakyta, kad jeigu nesigydys, negaus jokios finansinės paramos, bus išmesta iš namų. Sesuo su tomis sąlygomis sutiko. Paaiškėjo, jog ši simpatiškų bruožų dar nepraradusi moteris kitados turėjo labai atsakingą darbą, gaudavo didžiules pajamas, todėl galėjo sau daug leisti. Ji puikiai atrodė, mėgo įvairius pasilinksminimus, organizuodavo vakarėlius, į kuriuos susikviesdavo būrius draugų. Ji prisipažino, jog po ilgesnių išgertuvių, kuomet negalėdavo pakilti iš lovos ir eiti į darbą, paskambindavo savo gydytojai, kuri 5-7 dienoms išrašydavo nedarbingumo lapelį. Atsigavusi, susitvarkiusi ji lyg niekur nieko grįždavo į darbą. Tiesa, pirmosiomis dienomis po išgertuvių ji savimi bjaurėdavosi ir puikiai suvokdavo, jog elgiasi blogai, jog tai veda į pražūtį, tačiau nesugebėdavo pati sau pasipriešinti ir stikliuko neatsisakydavo. Pernelyg įsijautusi į audringą gyvenimą bei negalėjusi nė dienos ištverti be alkoholio, moteris net nepajuto, kaip ėmė slysti žemė iš po kojų - ji prarado darbą, butą, turėtus pinigus, galiausiai persikėlė gyventi pas motiną. Besigydydama Priklausomybės ligų centre ši moteris stebėjosi, kodėl niekas jai nesuteikė pagalbos anksčiau. Ji juk bendravo su gydytojais, psichologais, tačiau nė vienas iš jų (galų gale patys draugai ar bendradarbiai) nepasakė, jog jai reikia gydytis nuo alkoholizmo. "Negi niekas nematė, kad aš prasigėrusi", - su didžiule nuoskauda stebėjosi ji. Dabar moteris vėl tapo tokia, kokia buvo prieš daugelį metų.
Filosofai reikalavo uždaryti tavernas
Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje alkoholikai buvo gydomi priverstinai. Užtekdavo žmonai pasiskųsti apylinkės įgaliotiniui, ir jos girtaujantis vyras greitai iškeliaudavo į gydymo-darbo profilaktoriumus. Dabar taip nėra. Ar tai gerai? Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro direktorius T. Zikaras patikino, jog pasaulyje alkoholikai ir narkomanai gydyti buvo pradėti gana seniai, gydymas buvo grindžiamas bausmėmis. Dar viduramžiais vienas garsus filosofas yra pataręs imperatoriui uždaryti tavernas, nes esą šios atimančios žmonėms protą. Tačiau pasaulis vis dėlto įsitikino, jog bausmės neduoda jokių rezultatų. Dėl to jos ir buvo atmestos. Priverstinį gydymą nuo alkoholizmo dabar daug kas vadina socializmo atgyvena.
Ašaros nieko nepadės
Taigi šiandien nieko paguodžiančio negalima pasakyti toms moterims, kurios su ašaromis klausia patarimo, kokiu būdu sutramdyti girtaujančius vyrus. Prievarta į Priklausomybės ligų centrus jų niekas nenuveš. Juolab jog gydymas nemažai kainuoja (pavyzdžiui, už 28 dienų gydymo laikotarpį minėtuose centruose tenka sumokėti maždaug 500 litų). Kol Lietuvoje bus sudėtinga socialinė situacija, alkoholikų tiktai daugės.
