Daiva NORKIENĖ
Bezdonių gyvenvietė (Vilniaus raj.) sukrėsta: du jauni vyrai nužudė seksualiniu maniaku pravardžiuojamą 72 metų senolį. Priežastis - pavydas. Pas senolį į svečius dažnokai vaikščiodavo 27 metų moteris, kurios sugyventiniui tai labai nepatiko.
"Maniakas"
Kai "Akistatos" žurnalistai apsilankė velionio Genadijaus Vanino (72 m.) namuose, kaimynai ir keli artimieji ruošėsi šarvonei. Kaimo laukia laidotuvės, per kurias... niekas neverks. Per savo gražų amželį Genadijus "užgyveno" mergišiaus reputaciją ir minimumą pagarbos. Kol Genas buvo gyvas, aplinkiniai stebėjosi neatsistebėjo, kaip pas tokio amžiaus žmogų gali rinktis jaunos (ištekėjusios ir laisvos) panelės ir ponios. Į svečius jos traukdavusios "vorele": viena, kita, penkta. Kaimas nesuskaičiuoja, kiek Gena turėjo oficialių ir neoficialių žmonų, draugių. Užsigeidęs trigubai jaunesnės, tarkim, dvidešimtmetės, Genadijus už "paslaugas" mokėdavęs. Dvidešimt litų už kartą. Sako, kad išleidęs pensiją, damoms dalindavo kadaise su tvarkinga pačia Stasia užgyventą turtą. (Beje, paskiausia iš oficialių žmonų Stasia nuo tokios "Dievo dovanos" senokai pabėgo į Rusiją, ten ir pasimirė.) Vienišas pensininkas tuo tarpu nenuobodžiavo: virė iš obuolių "braškę" ir vaišino užsukančias drauges. Vieną kartą, ieškodama kažkurios iš senolio sugėrovių (ar sugulovių), į namus užsuko jaunutė policininkė. "Ką jūs, Genadijau, joms darote, kuo jūs jas tepate, kad taip visos pas jus renkasi?" - nusistebėjo pareigūnė. Kaimynai sako, kad geriau jau būtų neklaususi. Mat Gena, nė kiek nesutrikęs, čiupt pareigūnę už rankos ir jau vesis vidun. Eime, girdi, ir tau parodysiu, ką aš joms padarau!
Alius, Valius, Ania ir Vaninas
Bet geriau įsigilinus paaiškėjo, kad Gena Vaninas turėjo ir kilnesnių jausmų.
Kaime gyvena tokia netekėjusi Ania Falkevič (27 metų). Anią anksčiau "šefuodavo" jos vienmetis Alius Lemiševas, su kuriuo ji susilaukė dviejų vaikų: Dmitrijaus (2 m.) ir Ruslano (4 m.). Drauge su Aliumi į svečius pas Anią labai dažnai sukdavo ir Valius. Dviejų nuostabių berniukų tėvelis Anią mylėjo labai savotiškai: vaikams išlaikyti pinigų nedavė, savo draugui Valiui Tiukšai (du kartus sėdėjusiam kalėjime) leisdavo Anią mušti ir tyčiotis. Bet, nepaisant to, gyvenimas buvo nesibaigianti šventė.
Vieną dieną gražią, tačiau sunkaus gyvenimo nustekentą Anią pastebėjo "maniakas" Genadijus. Priešingai nei daugeliui savo "klienčių", Aniai Gena prižadėjo duoti viską: meilę, supratimą, turtą. Mažamečiai Dmitrijus ir Ruslanas prie senolio verždavosi it prie tėvo. Mat jis jiems pirkdavo gardumynų, dovanodavo žaislų. Sužinojęs, kad mažieji auga nekrikštyti, Gena susirūpino, o galiausiai prižadėjo ir krikštynas iškelti. Jis labai dažnai pakalbėdavo, kad mažajam Dmitrijui užrašys turtą - namą Bezdonyse. Bedarbė Ania, gyvenusi skurdžiai ir, ko gero, nelabai laimingai, pas Geną vis dažniau užsukdavo paguodos ir šilumos. Taip netikėtai "pamiršti" tvirti it mulai Alius ir Valius siuto. Eitum pro šalį - turbūt kibirkščiuotų. Virš ramių, jaukių Bezdonių kaupėsi audra.
"Pjausim seniui kiaušinius!"
Praėjusį sekmadienį į Anios namų duris kažkas smarkiai pabeldė. "Kas ten? - šūktelėjo sunerimusi motina Larisa. - Tėvai, ei, tėvai! Pažiūrėk, kas, bet neatidaryk".
Alius Lemiševas iš už durų pareiškė, kad atėjo pasikalbėti su Ania. O jei jis nebūsiąs įleistas gražiuoju, tada tai parodysiąs. Šalia jo daugiabučio laiptinėje būbavo persiutęs Valius Tiukša (turintis fašistiškų kankinimų patirtį, mat kadaise jam nepatikusį žmogelį "perleido" per lentpjūvės gaterį). Anios namie nebuvo, du jos mažius prižiūrėjo tėvai. Alius ir Valius išgrūdo laiptinės stiklą, laužė duris, kelias valandas, šiurpindami visą daugiabutį, slankiojo aplinkui, staugė, gėrė degtinę ir vėl trankėsi. Anios tėvai persigandę ramstė buto duris, "ginklavosi" (mat tėvas Stanislavas nuo žentelio dažniausiai atsigina tik ketaus kurpaliais, žarstekliais ir kitais sunkiais įrankiais). Po kelias valandas trukusio psichologinio teroro Alius su Valiumi atlyžo. "Na, gerai, - sakė. - Paliekam jus. Bet kai kam dabar tai jau tikrai bus! Einam ir seniui nupjausime kiaušinius!" Ir abu patraukė pas Genadijų Vaniną.
Paskutinė vakarienė
Paskutinė Genadijaus ir Anios bendra vakarienė pavirto košmaru. Porelė, pasiurbčiojusi šildančio gėrimo, jau taisėsi gulti (Gena buvo tik su apatinėmis kelnėmis), kai į priebučio duris pasibeldė. Ania pašiurpo išgirdusi buvusio sugyventinio balsą ir jau ruošėsi tylutėliai išsprukti pro kitą, atsarginį, namo išėjimą. Bet senolis neprisiminė, kur nukišo raktą. Kol juodu šiurpdami krapštėsi prie durų, Alius ir Valius sode rastu suolu išvertė priebučio duris, išgrūdo langus ir įpuolė į vidų. Ania, kurią žurnalistai aplankė Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, tą sekmadinio naktį prisimena su siaubu.
- Mano sugyventinis Alius beveik nesikišo. O Valius Tiukša griebė žarsteklį ir ėmė senuką lupti. Pirmiausia jį išrengė nuogai, mušė. Paskui paėmė peilį ir ruošėsi nupjauti lytinius organus. Genadijus dejavo, meldėsi, prašė paleisti, nesidavė žalojamas. Tačiau kur jau jam atsilaikyti. Protarpiais tarp kankinimų Valius su Aliumi gėrė, įpildavo ir man. Pro duris pabėgti neleido ir aiškino, kad po senio būsianti mano eilė.
Kai tvarkingi senuko namai nuo kraujo tapo panašūs į skerdyklą, o nuogutėlis jų šeimininkas ant grindų nerodė gyvybės žymių, mulai atsigręžė į kitą auką.
- Tas Aliaus draugelis Valius žarstekliu mane daužė be paliovos. Neatsimenu, kaip iš tų namų patekau į gatvę, turbūt praradau sąmonę. Žinau, kad žmonės mane, cypiančią iš skausmo ir šalčio, pusnuogę rado šalia Bezdonių mokyklos, netoli namų. Kažkas iškvietė mano tėvus, paskui - greitąją.
Anios Falkevič žaizdas keliose vietose siuvo chirurgai, sutrenkti vidaus organai, mėlyna ir ištinusi Ania kenčia didelius skausmus. Apie tai, kad Genadijus nebegyvas, ji sužinojo jau gulėdama ligoninėje - palatos kaimynė matė per televizorių ir pasakė. Ania negalėjo tuo patikėti.
- Ar jis tikrai mirė? Ar tikrai Genos nebėra?! - labai susijaudinusi "Akistatos" žurnalistų teiravosi nukentėjusioji.
Ji neigė, kad velionis buvo bobišius, kad turėjo gausybę pažinčių ir romanų. "Mes su juo gražiai draugavome, kartu gerdavom kavą ir arbatėlę, žiūrėdavom televizorių. Tiesa, aš susitikdavau ir su Aliumi. Bet Alius būdavo labai agresyvus, savo draugui leisdavo mane skriausti. O senukas - priešingai - mielas ir draugiškas". Seksualiniu maniaku pramintas senolis turėjo visus šansus laimėti prieš triskart jaunesnį, bet grubų konkurentą. Jeigu ne toji tragedija. Kitą rytą Alius Lemiševas pasidavė atvykusiems policijos pareigūnams. Tuo tarpu jo "samdomas budelis" ir "advokatas" Valius Tiukša pasislėpė.
