Daugelis vyresniojo amžiaus vyrų svajoja: išeisiu į pensiją - tai pagyvensiu! Į darbą eiti nereikės, pinigėliai, kad ir nedideli, bet garantuoti. Gurkšnosiu sau alutį su draugais ir gyvenimu neatsidžiaugsiu. Tik viena abejonė dažnam širdį užgauna - ar besulauks išsvajotojo rojaus?
Teisus profesorius, kuris per reklaminę pertraukėlę teigia, kad "mūsų, vyrų, gyvenimo tempas sukasi kaip pašėlęs" ir pirma laiko nustekenam ne tik tikrąją, bet ir antrąją širdį - prostatą. Tokią akimirką dažnas iš vyrų susigraudina ar netgi susimąsto. Kodėl taip? Kodėl nėra teisybės pasaulyje? Tai aktualu todėl, kad atidesni girdėjo bent dvi radijo pokalbių laidas, kuriose nekaltai užsimenama apie pensinio amžiaus didinimą. Juk tai katastrofa!
Man labai "patiko" vieno radijo pašnekovo mintis, kad kuo pensinis amžius didesnis, tuo geriau. Tuomet mažiau žmonių sulauks pensinio amžiaus, bet tiems, kurie sulauks, bus galima mokėti daugiau. Pavyzdžiui, įvedus aštuoniasdešimties metų pensinio amžiaus ribą, pensijos sulauktų mažuma vyrų, bet išlikusiesiems būtų galima mokėti po keletą tūkstančių ar net daugiau. Tai pagyventų senoliai, tai paūžtų!
Bet grįžkime į dabartinę tikrovę. Savo aplinkoje pastebėjau įdomų reiškinį: sulaukia žmogus pensijos, pagurkšnoja alų metus kitus ir iškeliauja ten, kur nieko nebereikia. Arba dar gražiau - palūžta net pensijos nesulaukęs.
Užtat moterys, kurių pensinis amžius nežinia kodėl trumpesnis nei vyrų, drovumu nepasižymi - gyvena išėjusios pensijon net po keliasdešimt metų. Taip yra tikriausiai todėl, kad moterys mažiau alaus geria, kad jų gyvenimo tempas nesisuka kaip pašėlęs. Žodžiu, priešprieša šioje srityje tarp vyrų ir moterų didžiulė, todėl mes, vyrai, turime kovoti, kad mums pensinis amžius nebūtų didinamas.
Moterų vidutinė gyvenimo trukmė nežinia dėl ko net keliolika metų ilgesnė nei vyrų, todėl joms pensinį amžių reikėtų padidinti bent dešimčia metų, o vyrų sugrąžinti iki šešiasdešimties. Tuomet galėtume pradėti kalbėti apie lygias teises. Moralas paprastas: ilgiau gyveni - ilgiau dirbk, o nusialinusiam vyrui leisk bent prieš mirtį pailsėti. Be to, vyras pensininkas visuomenei yra vertingesnis. Jis neslepia pensijos giliame stalčiuje, kaip daro dauguma moterų, o kuo greičiau siekia veltui gautus pinigus grąžinti visuomenei. Tai atliekama netiesiogiai, intensyviai perkant alų, vyną, degtinėlę, rūkalus. Valstybei, tai yra mums visiems, pinigai grįžta per mokesčius. Gražu yra ir tai, kad vyrai elgiasi itin koketiškai: suvokę, kad visko neišgers, gana greitai pasitraukia. O kai pensininko nėra, tai ir problema dingsta. Tai tauru!
Įtariu, kad po artimiausių rinkimų, nes prieš rinkimus tai daryti neprotinga, pensinis amžius bus padidintas. Šalyje mažėja dirbančiųjų, o išlaikytinių didėja, todėl tai veda į socialinę krizę. Kaip tokioje situacijoje elgtis priešpensinio amžiaus piliečiams? Elgtis kaip iki šiol ar bandyti pasikeisti ar ką nors keisti? Pavyzdžiui, vyrams bandyti sulėtinti gyvenimo tempą ir pradėti gyventi ilgai. Bet tai nelabai etiška, nes žlugdytų valstybės finansus. Tad gyvenkime kaip gyvename dabar.
Vytautas VIZBARAS
