Daiva NORKIENĖ
Vilnietis sukčius Piotras Balobnovas (49 m.) savo sugalvoto gudraus "verslo plano" dėka teisėsaugos akiratin galėjo ir nepakliūti. Tačiau labai apsiriko apgavęs keturis tvirtus apsaugininkus.
Už sukčiavimą teistas ir tik prieš pusmetį iš kalėjimo išėjęs vilnietis P. Balobnovas buvo sumanęs neprastą "verslo planą". Nepriekaištingos išvaizdos, pasitikėjimą keliančio veido vyriškis apgaudinėdavo ieškančius darbo asmenis. Už tam tikrą mokestį prižadėdavo įdarbinti krašto apsaugos struktūrose arba pasienio policijoje. Darbo ieškotojus sugundydavo būsima didele alga, todėl žmonės nesusimąstę klodavo šimtus ir tūkstančius litų. P. Balobnovas visiems girdavosi esą anksčiau buvęs kariškis, turįs pažįstamų Krašto apsaugos ministerijoje. Kodėl visą pusmetį, nors taikydavo tą patį sukčiavimo scenarijų, neįkliuvo policijai? Todėl, kad sukčius su apgautaisiais stengdavosi atsiskaityti, ir šie nebekėlė pretenzijų. Schema paprasta: tariamas įdarbintojas iš aukos paima tūkstantį litų ir porą trejetą savaičių vaidina, jog intensyviai ieško laisvos darbo vietos. Nesulaukęs norimo rezultato, darbo ieškotojas ima nerimauti, pykti, grasina policija, ir tarpininkas jam sugrąžina pinigus, kuriuos paima iš naujos aukos. "Verslininkas", suprantama, niekam niekada neieškojo darbo vietos. Jo veikla apsiribodavo tiktai pinigų ėmimu, spektaklių rengimu (aukos akivaizdoje skambindavo tariamai aukštiems kariškiams) ir "psichologine pagalba" nuostolių patyrusioms aukoms (jis juos guodė, ramino, žadėdavo pinigus grąžinti ir pagaliau kai kuriems grąžindavo). Sparčiai plečiantis apgautųjų ratui, "verslininkas" ne tik turėdavo iš ko grąžinti "skolas", bet ir visai neblogai už svetimus pinigus pagyveno.
P. Balobnovas suklydo per vieną mėnesį apgavęs keturis tvirtus ir ne itin naivius apsaugininkus. Vienas vyriškių "Akistatai" papasakojo:
- Turiu darbą, tačiau susigundžiau jį keisti dėl pasiūlytos labai geros algos. Vienas tarpininkas mane supažindino su esą padėsiančiu P. Balobnovu. Paėmė tūkstantį litų, po to dažnai skambindavo ir tvirtindavo dar neradęs, dar negalįs. Žinau, kad panašiu būdu apgavo dar kelis mano pažįstamus. Tiesa, P. Balobnovas man prižadėjo, kad po dviejų savaičių paimtus pinigus grąžins. Supratę, kad esame apgauti, visi keturi nutarėme jį sučiupti. Paprastai savo aukoms susitikimus jis skirdavo Savanorių prospekte esančiame skverelyje. Sužinoję, kada jis ten eis sutikti naujos aukos, visi keturi nuvažiavome ir griebėm už pakarpos. Žmogelis išsigando (net neįtarė, jog mes dirbame apsaugininkais), prisiekė artimiausią penktadienį dalį pinigų grąžinti, tačiau mes nesiterliojome: nuvežėm į policijos komisariatą.
Pastarosiomis dienomis policiją užgriuvo apgautųjų pareiškimų lavina. Be minėtų keturių apsaugininkų, pareiškimus parašė dar trys asmenys. Baudžiamąją bylą tiria Vilniaus 2- asis policijos komisariatas.
