Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Audriaus Maceinos (34 m.) sąžinę slegia du sunkūs nusikaltimai. Iki sulaikymo Rašnavos kaime (Garliavos sen., Kauno r.) gyvenęs jaunas vyras 1989 metų sausį kirviu žiauriai užkapojo savo tėvą, o šių metų vasarį Anapilin pasiuntė ir motiną. Nors, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, daug kas prognozavo, jog praeityje net keturis kartus teistam, oficialiai niekur nedirbusiam vyriškiui už motinos nužudymą jau nebepavyks niekada išeiti į laisvę, Kauno apygardos teismas jam paskyrė 11 metų ir 6 mėnesių kalėjimo bausmę.
Nužudytą močiutę aptiko anūkas
Visą parą po sulaikymo A. Maceina kategoriškai neigė savo kaltę ir išsisukinėjo, kol galiausiai prisipažino mirtinai sumušęs ir likimo valiai palikęs patį brangiausią žmogų - motiną. Jadvyga Maceinienė mirė, taip ir nespėjusi sulaukti savo septyniasdešimtmečio. Iki šio garbingo jubiliejaus buvo likę tik 11 dienų. Dar nežinia, kiek laiko varganame, medžio plokštėmis apkaltame vagonėlyje būtų pragulėjęs šios moters kūnas, jeigu ne jos anūkas Žydrūnas Paltanavičius, tą patį vakarą atvykęs iš Audriaus susigrąžinti 100 litų skolą. Vagonėlio, kuriame tuo metu gyveno J. Maceinienė ir sūnus Audrius, duris radęs užrakintas, vaikinas pasibeldė į šalia buvusį nedidelį namelį, kuriame buvo įsikūręs kitas jo močiutės sūnus Vidas Paltanavičius. Čia abu brolius rado maukiančius alkoholį. Paklausus, kur pradingo močiutė, Audrius pasakė, jog ji kažkur išėjusi. Širdin įsismelkęs nerimas neleido jaunuoliui, viską palikus, važiuoti atgal, todėl jis užėjo pas artimiausią kaimynę Danutę Šumauskienę. Pasikalbėję nusprendė apžiūrėti vagonėlį. Patekę vidun, neteko žado - lovoje gulėjusi šeimininkė buvo mirusi. Nieko kito nebeliko, kaip tiktai skubiai kviesti policiją. Tądien į pareigūnų rankas pateko abu, dar nespėję išsiblaivyti J. Maceinienės sūnūs. Kaip netrukus paaiškėjo, savo broliui ilgai kaltę vertęs Audrius buvo priverstas pripažinti mirtinai sumušęs mamą.
Sėdo girtauti
Atsidūręs teisiamųjų suole, A. Maceina savo kaltės jau neneigė. Jis pasakojo, jog vasario 12-ąją kartu su broliu Vidu, motina ir keletu kaimynų girtavo. Popiet svečiams išsiskirsčius, tarp jo ir gimdytojos užsiplieskė konfliktas. Nesutarimų priežastimi esą buvusi Audriaus sugyventinė Renata Rožaitienė, su kuria tuo metu Audriaus santykiai buvo nutrūkę. Esą motinos užgauliojimai, tyčiojimasis iš Renatos, špygų kaišiojimas po nosimi jį labai sunervino. Kai mama išėjo į lauką, Audrius ją pasivijo ir mušdamas reikalavo grįžti atgal, į vagonėlį. Kaltinamasis neneigė daužęs savo gimdytoją kumščiais, nukritusią į sniegą mušęs lazda, spardęs į įvairias kūno vietas. Paskui, palikęs gulėti kieme bejėgę, kruviną, sugrįžo į vagonėlį. Dabar jis visą kaltę vertė "aptemusiam protui", o tada net nepasidomėjo, ar nereikia mamai iškviesti greitąją pagalbą. Kai po kiek laiko sugrįžo atgal - ši jau buvo mirusi. Tada A. Maceina nusliūkino į brolio namelį ir pakvietė Vidą, kad šis padėtų vagonėlin įnešti motinos kūną. Įnešę numetė ant lovos ir toliau girtavo kol užmigo. A. Maceina teisme įrodinėjo, jog tiktai vėlai vakare prabudęs paskambino sugyventinei ir be užuolankų išrėžė užmušęs savo motiną...
Tokios žmogžudystės dar nematė
Nusikaltimo vietoje atliekant tyrimą, vienas Kauno rajono policijos komisariato kriminalistas vėliau aplinkiniams prisipažins, jog per 20 savo darbo metų nėra matęs taip žiauriai nužudyto žmogaus. Tokius pareigūno žodžius vėliau patvirtino teismo medicinos ekspertai, kurie nustatė daugybinius J. Maceinienės kūno sužalojimus - buvo sudaužyta moters galva, per dilbius sulaužytos abi rankos, nosis, šonkauliai, beveik ištisai tamsiomis kraujosruvomis nusėtas kiekvienas odos lopinėlis. Ekspertų nuomone, nukentėjėliai buvo suduota ne mažiau kaip 30 stiprių smūgių. Tačiau ji mirė ne staiga, o praėjus keletui valandų. Galbūt moters kančias palengvino tik tai, jog ji buvo šiek tiek išgėrusi alkoholio...
"Vargo pelė" laimės neturėjo
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, paaiškėjo ir kitos, gana kraupios, šios šeimos gyvenimo detalės. Pasirodo, su J. Maceiniene labai įžūliai ir negarbingai elgėsi ne tik Audrius, bet ir kitas jos sūnus Vidas. J. Maceinienės sesuo dėl to Jadvygą keletą kartų buvo apgyvendinusi savo namuose, kad ši bent kurį laiką išvengtų savo vaikų smurto. Kaimynystėje gyvenanti D. Šumauskienė neslėpė su siaubu sekusi Jadvygos, kurią vadino "vargo pele", gyvenimą.
J. Maceinienė buvo ištekėjusi du kartus. Iš pirmosios santuokos gimė 4 vaikai - trys dukros (Danutė, Romualda ir Aldona) bei sūnus Vidas. Kai sutuoktinis mirė nuo džiovos, po kurio laiko ji ištekėjo antrąkart. Paltanavičienės pavardę pakeitusi į Maceinienės, deja, laimingesnė netapo... Antrasis sutuoktinis buvo labai žiaurus. Aplinkinių teigimu, už vagystes, plėšimus ir kitus nusikaltimus jis už grotų praleido net 28-erius metus. Dažniausiai savo aukomis jis pasirinkdavo vienišus senukus, kuriuos žiauriai kankindavo, kol šie atiduodavo visas savo santaupas ar kitas vertybes. Nuo tokio sutuoktinio ypač kentėjo ir Jadvyga. Vyras net buvo perplėšęs jai ausį ir neleido važiuoti pas chirurgus, kad ją susiūtų. Vietoj to - dar sykį primušė. Negailestingas, žiaurius "kalėjimų universitetus" išėjęs vyras Jadvygą laikė savo nuosavybe, tarsi ji būtų buvusi menkavertis daiktas... Dėl to vieną sykį, kai šis vyriškis bandė žmoną sudeginti gyvą, ją puolė ginti tuomet dar nepilnametis sūnus Audrius. Negalėdamas kęsti tokio tėvo elgesio, jis savo tėvą tiesiog užkapojo kirviu... Tai atsitiko 1989-ųjų sausį. Tiesa, yra ir kiek kitokia šio įvykio versija. Esą per išgertuves tarp Audriaus ir jo tėvo kilo ginčas. Sūnus porąkart spyrė tėvui į galvą, po to suspardė, bandė pasmaugti virve, o kai šis išbėgo į lauką, Audrius jį pasivijęs stipriai primušė ir palaiko likimo valia. Lietuvos Aukščiausiasis teismas A. Maceiną nuteisė 8-erių metų nelaisvės bausme. Kaip bebūtų gaila pripažinti, jeigu kažkada ir apgynė motiną, vėliau su ja elgėsi beveik taip pat, kaip ir jo tėvas... J. Maceinienė labai dažnai vaikščiodavo sumušta (visiems buvo aišku, jog tai sūnų darbas), tačiau niekad niekam nesiguosdavo ir nesiskųsdavo, tiktai pasiprašydavo nakvynės pas artimiausią kaimynę, visą laiką bandė nuo girtaujančių sūnų paslėpti pinigus... Žiaurus likimas jos nepagailėjo...
Nors sėdėdamas teisiamųjų suole A. Maceina atgailavo, kažin, ar toji atgaila buvo nuoširdi. Jeigu ir taip, tai ji - jau gerokai pavėluota...
