Vadinamoji Vilniaus mero rinkimų byla pirmajame teisminio nagrinėjimo procese baigėsi sostinės mero Artūro Zuoko bei "Rubicon group" įmonių grupės atstovų pergale.
Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas penktadienio popietę paskelbė išteisinamąjį nuosprendį visiems keturiems kaltinamiesiems, kuriems prokuratūra inkriminuoja nusikalstamą poveikį sostinės tarybos nariui Vilmantui Drėmai per 2003 metais vykusius mero rinkimus.
Teismo požiūriu, kaltinamieji nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų požymius. Teismo pirmininko pavaduotojo Olego Zaicevo vadovaujama trijų teisėjų kolegija pabrėžė privalanti laikytis griežtų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, pagal kuriuos apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas neginčijamais įrodymais.
Būtent tokių įrodymų bylą nagrinėję teisėjai ir pasigedo, nes kaltinimas iš esmės grindžiamas operatyvinėmis priemonėmis įrašytų telefoninių pokalbių fragmentais ir "Rubicon group" kompiuterio diske rastais duomenimis. Nukentėjusiuoju pripažintas V. Drėma teisme paneigė gavęs kokį nors atlygį už paramą A. Zuokui arba patyręs jo šalininkų spaudimą, nors ikiteisminio tyrimo metu ir pripažino, kad jo teisės bei laisvės mero rinkimų įkarštyje buvo varžomos.
Po teismo posėdžio žurnalistų kalbintas V. Drėma tikino buvęs priblokštas žiniasklaidos svarstymų, esą parodymus kaltinamiesiems naudinga linkme jis pakeitė už pinigus. Jo žodžiais, norint svarstyti tokią galimybę, reikia turėti "bent jau kažkokių įrodymų", o žmonės, kurie dabar taip drįsta sakyti, "patys viduje yra neišsivystę".
V. Drėma žurnalistams pažadėjo, kad būtinai kreipsis į "Rubicon group" bendrovę prašydamas darbo, nors kažkam dėl to gal ir būsią pikta. "Linkiu, kad visi žmonės gyventų taikiai, ramiai ir kurtų Lietuvą, darytų gėrį ir nematytų bet kokiame veiksme kažkokių nusikaltimų", - kalbėjo V. Drėma, kurį bylos kaltinamieji tarpusavio pokalbiuose vadino alkoholiku, narkomanu, durneliu, vaiduokliu ir kitokiais įžeidžiančiais apibūdinimais.
Šis apylinkės teismo nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Kadangi byla pripažinta ypač sudėtinga ir didele, teismas paskelbė tik įžanginę bei rezoliucinę nuosprendžio dalis, o nuosprendžio priėmimo argumentai buvo paaiškinti žodžiu. Visą motyvuotą nuosprendį teisėjai turi surašyti ir ne vėliau kaip per septynias dienas, o esant reikalui ir teismo pirmininkui sutikus tai gali būti padaryta per keturiolika dienų.
Valstybės kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Simas Slapšinskas, išklausęs sutrumpintą nuosprendį, žurnalistams sakė kol kas nesąs apsisprendęs, ar rašyti apeliacinį skundą.
"Spręsti apie tai bus galima tik tada, kai visas nuosprendis bus surašytas ir bus galimybė susipažinti su teismo argumentais, kodėl teismas mano, kad vis dėlto nėra įrodymų, ir kodėl teismas suabejojo tam tikrais duomenimis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas", - sakė prokuroras.
Savo ruožtu Vilniaus meras A. Zuokas išteisinamąjį nuosprendį traktavo kaip teisingumo paramą žmonių išrinktai sostinės valdžiai. A. Zuokas sakė džiaugiąsis, kad įstatymas "gina ir vertina" Vilniaus miesto gyventojų išrinktą miesto valdžią, kurios 2003 metų rinkimų laikotarpiu negynė nei specialiosios tarnybos, nei kitos institucijos, kurios privalėjo tai daryti.
