Remigijus RAINYS
Nuosprendis paskelbtas ne visiems
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį ilgai tirtoje ir nagrinėtoje klaipėdiečio Aleksandro Sono ir aštuonių jo bendrininkų baudžiamojoje byloje. Teismo procesas užtruko pusantrų metų, teisiamieji savo skundais užvertė visas įmanomas instancijas. Jie pasiekė, jog pasikeitus įstatymams teismas juos išteisintų dėl kaltinimo buvus nusikalstamo susivienijimo nariais. Teisiškai išeitų, jog A. Sono gauja tarsi neegzistavo, nors nuo jos nukentėję piliečiai anaiptol taip nemano. Vis dėlto už 1996 - 1998 metais įvykdytus nusikaltimus (turto prievartavimą, plėšimą ir ginklo laikymą) Aleksandras Sonas gavo pakankamai griežtą bausmę - 9 metus nelaisvės. Jo bendrininkai Andrejus Gavrilenka nuteistas 6, Andrejus Novikas - 5 metams laisvės atėmimo. Gaujos smegenimis laikytas Aleksejus Turbanovas, pravarde Tamoženikas, kalės 4 metus, kaip ir Igoris Syrovas bei Antanas Juška. Vienas iš teisiamųjų, Olegas Savkinas, pasislėpė dar tyrimo metu, todėl jo byla išskirta ir bus nagrinėjama atskirai, o Andrejus Novikas dingo taręs savo paskutinįjį žodį. Manoma, kad jis išvažiavo ir pasislėpė Vokietijoje. Realiomis bausmėmis liko nenubausti teisiamieji Andrejus Solovjovas ir Olegas Krasnychas, nes iki nuosprendžio paskelbimo jų įvykdytiems nusikaltimams suėjo senaties terminas, o Maksimas Močeniatas buvo išteisintas, nes nuoširdžiai bendradarbiavo su teisėsauga.
Teisėsaugininkai mano, kad svarbiausias tikslas pasiektas - A. Sono gauja nebeegzistuoja, nors nuteistųjų skaičius daugiau nei dvigubai mažesnis už operatyviniuose duomenyse įvardintą gaujos narių skaičių, o ir patyrę kriminalistai galėtų paminėti ne vieną atvejį, kai uostamiesčio gaujoms jų lyderiai sėkmingai vadovavo net būdami už grotų.
Nuo jūreivio iki lombardo šeimininko
Korėjietis Aleksandras Sonas gimė Kazachstane, toli nuo jūros, tačiau likimo vingiai atvedė jį į tuometinį Leningradą. Čia perspektyvus jaunasis boksininkas baigė jūreivystės mokyklą ir gavo paskyrimą į Klaipėdą. Įvairiais laivais A. Sonas plaukiojo iki 1990 metų, o tarp reisų, kaip ir daugelis jūreivių, gyveno "Vėtrungės" viešbutyje. Pagal anuometinius operatyvinius duomenis, dar gyvendamas viešbutyje A. Sonas nebuvo "vienas iš daugelio" jūreivių, buvo išsikovojęs nemenką autoritetą. Smulkaus kūno sudėjimo, neaukštas, vyriškis bokso treniruočių nemetė ir galėjo "pakrauti malkų" praktiškai bet kuriam oponentui. Manoma, kad tuo metu Aleksandras, be pagrindinio užsiėmimo, dar vertėsi jūreiviams anuomet įprastu verslu - kontrabanda. Į užsienį buvo slapta gabenamos vertingos ikonos ir kitos paklausios senienos, o iš užjūrio uostų į Klaipėdą plaukė importinė radijo aparatūra ir madingi drabužiai. Vėliau A. Sonas Klaipėdoje atidarė lombardą "Karatas", kuriame darbavosi jo paties ir artimiausio bendražygio Aleksejaus Turbanovo žmonos. Lombardas žlugo, kai vienas iš darbuotojų su itin didele pinigų suma dingo be žinios.
Pragyvenimo šaltinis - rusų reketas
Iš Vakarų į uostamiestį plūstelėjęs senų automobilių srautas priviliojo ir pirkėjus iš kaimyninės Rusijos. Tuo netruko pasinaudoti nusikaltėliai, pradėję rinkti iš atvykėlių "mokesčius už saugumą". Apie 1991 metus tuo besiverčiančią gaują subūrė ir A. Sonas. Praktiškai nė vienas automobilio pirkėjas negalėjo be incidentų išvažiuoti iš šalies nesumokėjęs reketininkams bent 50 dolerių. Apie išaugusį A. Sono autoritetą bylojo jo pasirodymas tarp Klaipėdos nusikalstamo pasaulio elito per R. Norvaišos-Cibulios laidotuves 1992 metais. Nušautąjį "gaidjurginį" pagerbti atvyko pats S. Gaidjurgis, E. Judvytis, P. Kondrotas-Fantomas ir daugelis kitų. Gaujos štabu ir susirinkimų vieta A. Sonas pasirinko kavinę "Bliuzas". Čia banditai ne tik planavo savo išpuolius, bet ir leido laisvalaikį.
Pistoletas po vonia
Sunkūs laikai A. Sono grupuotei atėjo 1996 metais, kai mieste galutinai įsitvirtino gerokai įtakingesnė brolių Žukauskų ("Storinių") gauja. Įtarus, kad viename iš 1996 metų vasario mėnesį įvykdytų butų plėšimų dalyvavo ir A. Sonas, jo dviejų kambarių bute Pietų gatvėje atlikta krata. Jos metu po vonia buvo rastas kovinis 7,62 mm kalibro pistoletas TT su šešiais šoviniais, jūreiviškas durklas "Kortik" ir įvairių auksinių juvelyrinių dirbinių. A. Sonas buvo suimtas, o jo bičiuliai išstumti iš kavinės "Bliuzas", kurioje dabar rinkdavosi Žukauskų gaujos nariai.
Švelnus nuosprendis
Tardant nebuvo nustatyta, jog auksiniai juvelyriniai dirbiniai iš kieno nors pavogti, todėl juos teko grąžinti A. Sono žmonai. Durklą ekspertai pripažino nešaunamuoju ginklu, tad po vonia jį laikyti nebuvo draudžiama. Kaltintojams teliko pistoletas. Pavyko nustatyti, kad šis ginklas priklausė Volgogrado gyventojui Michailui Olenevui. Jis atvyko į Klaipėdą ir čia apsigyveno apie 1992 metus. Michailas buvo ne tik geras A. Sono draugas, bet ir kaip spėjama, aktyvus jo gaujos narys. 1995 metais M. Olenevas neaiškiomis aplinkybėmis susirgo ir A. Turbanovo bei A. Sono vežamas į ligoninę perdavė pastarajam celofaninį maišelį su pistoletu ir paprašė pasaugoti. Po kurio laiko M. Olenevas ligoninėje mirė. 1997 - 1998 metais vykusiame bylos nagrinėjime A. Sonas teisiamas tik už nelegalaus ginklo laikymą, nors pats teigė nežinojęs, ką laiko po vonia. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis - 4,5 metų nelaisvės pataisos darbų kolonijoje, tačiau po kasacinio skundo byla grąžinama svarstyti iš naujo ir jau kitas teisėjas A. Sonui skiria... dvejus metus pataisos darbų, 10 procentų darbo užmokesčio išskaičiuojant valstybės naudai.
Sulaikyti pagal parankinių parodymus
Dar viena galimybė nuteisti Aleksandrą Soną ir likviduoti jo gaują atsirado 1998 metais, kai į Klaipėdos prokuratūrą patys atėję jo gaujos nariais prisistatę Denisas Kuzminas ir Stasas Nikiporovičius prisipažino, kad A. Sono vadovaujami padarė nemažai nusikaltimų. Sensacija tapo D. Kuzmino ir S. Nikiporovičiaus prisipažinimas dėl taksisto S. Petrovo užpuolimo, nes už šį nusikaltimą jau buvo nuteisti ir Pravieniškėse teismo paskirtą bausmę atlikinėjo klaipėdiškiai Linas Sausaitis ir Nerijus Ramanauskas. D. Kuzminas ir S. Nikiporovičius prokurorams papasakojo ne tik apie taksisto užpuolimą, bet ir apie kitus, pasak jų, A Sonui vadovaujant įvykdytus nusikaltimus. Gaujai buvo inkriminuojamas garsus juvelyrinės parduotuvės apiplėšimas, kuomet buvo padaryta nuostolių už 160 000 litų. Jaunieji plėšikai tikino, kad labai impulsyvus ir žiaurus A. Sonas vadovavo maždaug dvidešimčiai žmonių. Grupuotės smegenimis ir ideologiniu lyderiu laikomas anksčiau muitinėje dirbęs Anatolijus Turbanovas, pravarde Tamoženikas. D. Kuzminas teigė, kad pasitraukti iš gaujos nusprendė gavęs įsakymą nužudyti vieną verslininką. Tačiau iš kiekvieno pasitraukiančiojo gaujos vadas reikalavo 5 000 - 6 000 dolerių "atsimetimo mokesčio". Operatyviniais duomenimis, kai kuriems išsipirkti pavyko tik pardavus savo arba artimųjų butus. Denisas tikino tokių pinigų neturėjęs, todėl už įsakymo nužudyti nevykdymą A. Sonas nuošalioje vietoje nukirtęs jam rankos mažąjį pirštą, o vėliau sumušęs geležiniu strypu, sulaužęs žandikaulį. Atsidūrus beviltiškoje padėtyje beliko kreiptis pagalbos į teisėsaugininkus. Po šių prisipažinimų policija sulaikė Aleksandrą Soną, Aleksejų Turbanovą, Antaną Jušką, Andrejų Gavrilenką, Olegą Satkiną. Teismas ilgesniam laikui leido suimti tik A. Jušką, o kitiems įtariamiesiems skyrė lengvesnes kardomąsias priemones. A. Sonui buvo paskirtas namų areštas.
Lyderis kėlė savo versijas
Tuo metu "Akistatos" korespondentui pavyko susitikti su įtariamuoju A. Sonu, kuris tikino esąs apšmeižtas ir labai piktinosi spauda. Jis sakė, kad nėra ir niekada nebuvo jokios Sono gaujos, o D. Kuzminas ir S. Nikiporovičius jį apkalba dėl visiškai kitų priežasčių. Pasak Aleksandro, jis S. Nikiporovičiui prieš kelerius metus pardavė savo automobilį "Honda Accord" už 8 000 litų, tačiau pirkėjas sumokėjo tik 6 000, o likusių paprašė kiek palaukti. Surašius generalinį įgaliojimą S. Nikiporovičiaus vardu, o po dviejų savaičių miesto centre įvykus avarijai, jos kaltininku pareigūnų buvo įvardintas A. Sonas. S. Nikiporovičius policijoje nebuvo užregistravęs įgaliojimo, todėl formaliai A. Sonas tebebuvo automobilio savininkas ir turėjo atlyginti nuostolius ir nukentėjusio automobilio BMW savininkui. Aleksandras tikino išsiaiškinęs, kad avarijos metu hondą vairavo D. Kuzminas, todėl abu vaikinus išsikvietė į nuošalią vietelę ir įpareigojo padengti nuostolius. Pinigų šie nenorėjo atiduoti, todėl ir sumanė jį pakišti.
Pabėgo į užsienį
D. Kuzmino ir S. Nikiporovičiaus parodymai buvo užfiksuoti, už suteiktą informaciją pažadėta juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dalyvauti akistatose su buvusiu šefu abu kategoriškai atsisakė, nes teigė jo paniškai biją. Toliau tiriant bylą S. Nikiporovičius ir D. Kuzminas vieną gražią dieną dingo iš Klaipėdos ir tik po kurio laiko "apsišvietė" Švedijoje. Po kurio laiko abudu buvo deportuoti į Lietuvą, kur jiems paskirtas namų areštas ir policijos apsauga, mat jie labai bijojo A. Sono keršto už duotus parodymus. Teismas D. Kuzminą ir S. Nikiporovičių už pagalbą likviduojant organizuotą gaują nuo baudžiamosios atsakomybės jų byloje atleido, o netrukus abu atsisakė apsaugos motyvuodami tuo, jog atsibodo į pakaušį kvėpuojantys "angelai sargai". Netrukus svarbūs liudininkai vėl dingo iš teisėsaugininkų akiračio, o po kurio laiko D. Kuzminas buvo nužudytas Ispanijoje 17 peilio dūrių į įvairias kūno vietas. Ispanijoje pradingo ir S. Nikiporovičiaus pėdsakai.
Žmogžudyste nekaltinamas
Nors svarstant, kas ir kodėl galėjo nužudyti D. Kuzminą, o galbūt ir S. Nikiporovičių, pirmiausia iškyla A. Sono pavardė, nes jis dar prieš kelerius metus savo interviu "Akistatai" nedviprasmiškai užsiminė, jog tie "tvariai" patys nudvės arba atsiras, kas juos "padės į vietą", tačiau jokių apčiuopiamų įrodymų taip ir nepavyko surinkti. Nuo 2001 metų rudens sulaikytam A. Sonui iki tol buvo pateikti kaltinimai dėl Užkardymo įstatymo apribojimų pažeidimą. Aleksandras vieną dieną buvo sulaikytas prie vairo, nors tarp kitų apribojimų jam buvo draudžiama vairuoti automobilį. Palangos teisme jis aiškino, jog tuo metu jo vaikas buvo ligoninėje, Reanimacijos skyriuje, o žmonai užėjo radikulito priepuolis, todėl jam nieko kito neliko, kaip pačiam sėstis prie automobilio vairo. Atidėjus teismo posėdį A. Sonas buvo įpareigotas pristatyti jo teiginius patvirtinančius dokumentus. Tų pačių metų spalio pradžioje A. Sonas buvo sulaikytas Klaipėdoje, Taikos gatvėje, kai paėmė 2 000 pažymėtų JAV dolerių iš jo reketuojamos verslininkės Olgos Liachovskajos. A. Sonui 10 000 JAV dolerių liko skolingas su žmona nebegyvenantis ir kažkur užsienyje pasislėpęs verslininkės vyras. Pagal susitarimą, už laiku negrąžintą skolą įjungęs "skaitiklį", A. Sonas reikalavo grąžinti jau 22 000 JAV dolerių ir iš O. Liachovskajos išreikalavo tokiai sumai pasirašytą skolos raštelį, antraip grasino fiziškai susidoroti su jos vaikais. Minėti 10 000 JAV dolerių tapo dar vienu kaltinimu A. Sono įvykdytų nusikaltimų "puokštėje", nes jis šią skolą "užmiršo" nurodyti savo turto ir pajamų deklaracijoje.
