Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas neatmeta galimybės, kad jei generalinis prokuroras Antanas Klimavičius ir "toliau bus šališkas bei nepasitaisys", Seimas gali svarstyti nepasitikėjimo prokuratūros vadovu klausimą.
"Labai gaila, kad prokuroras žiūri ne vien įstatymų ir nenori būti nepriklausomu bei dalija išankstinius nežinia kuo pagrįstus savo vertinimus. Deja, mūsų generalinis prokuroras dažnai pirmiausiai žiūri, apie kokio rango vadovą kalbama, ir skirtingo rango pareigūnams taiko skirtingus principus. Kuo aukštesnis rangas, panašu, tuo švelnesnė generalinio prokuroro pozicija", - “Eltai” ketvirtadienį sakė A. Sakalas.
A. Sakalas komentavo generalinio prokuroro ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu pareikštą nuomonę, kad prezidentas turi teisę Valstybės saugumo departamento (VSD) padalinio vadovui nurodyti atvežti kokią nors medžiagą.
"O štai padalinio vadovas turi galvoti, kaip šitai padaryti pagal įstatymą ir pagal žinybinius aktus", - ketvirtadienį teigė generalinis prokuroras A. Klimavičius.
Jis čia pat pridūrė nematąs pagrindo ikiteisminiam tyrimui.
"Jeigu VSD pareigūnas būtų pateikęs tą operatyvinę įslaptintą medžiagą asmeniui, kuris neturi teisės susipažinti su įslaptinta medžiaga, mes kalbėtume apie ikiteisminį tyrimą ir apie atsakomybę - baudžiamąją. Šiuo atveju apie tai negalima kalbėti, nes kiekviena nusikalstama veika privalo turėti kėsinimosi objektą. Į ką kėsintasi, kokios pasekmės? Ogi nieko", - teigė A. Klimavičius.
Seimo operatyvinės veiklos kontrolės komisija ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ištirti, ar prezidentas R. Paksas bei jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Romualdas Algirdas Senovaitis, pasiėmę operatyvinę medžiagą iš teritorinio Valstybės saugumo departamento padalinio Alytuje, nepažeidė Operatyvinės veiklos įstatymo.
A. Sakalo teigimu, generalinis prokuroras A. Klimavičius turėtų pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl operatyvinės medžiagos paėmimo iš VSD padalinio ir tuomet jau atlikus tyrimą pateikti atsakymą - kas ir ką pažeidė, ar ne.
Jei Generalinė prokuratūra nuspręstų, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, tokiu atveju, anot A. Sakalo, minėtas sprendimas turėtų būti pagrįstas teisiniais argumentais, o ne viena išankstine A. Klimavičiaus nuomone.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, "A. Klimavičius jau buvo išsiauklėjęs ir kurį laiką atsisakydavo dalyti savo vertinimus įvairiais klausimais po susitikimų su prezidentu, tačiau dabar - vėl klysta".
"Jei prokuratūros vadovas toliau taip elgsis, jį reikės pataisyti. Yra keli būdai: pasiūlyti jam laikytis įstatymų, o jei A. Klimavičius nesutiks, - tada jau būtų imtasi nemalonių priemonių. Seimo narių grupė gali pareikšti nepasitikėjimą generaliniam prokurorui ir prašyti jo atstatydinimo", - sakė A. Sakalas.
ELTA
