Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius įsitikinęs, jog Europos Sąjunga (ES) į krizę pateko dėl to, kad nebeturi "vežančių" idėjų. A. Kubiliaus manymu, iš krizės ES gali išvesti naujosios Bendrijos narės.
"Du nesėkmingi referendumai, nesėkmingos derybos dėl finansinės perspektyvos verčia su nerimu žiūrėti į ES perspektyvas. Akivaizdu, kad Bendrija nebeturi to, ką galėčiau vadinti "vežančiomis" idėjomis", - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė konservatorius.
Anot A. Kubiliaus, kai ES kūrimosi metais ji turėjo dvi varomąsias idėjas – taiką ir gerovę. Vokietijos nacionalizmo, prieš tai sukėlusio du pasaulinius karus, supančiojimas ES sutartimis ir bendrosios rinkos išnaudojimas ekonominei gerovei kurti buvo du paprasti, bet kartu ir genialūs instrumentai, penkis dešimtmečius puikiai dirbę vardan taikios ir sočios Europos tikslo.
Tėvynės sąjungos lyderio teigimu, šiandien šios dvi pagrindinės idėjos "nebeveža". Niekas Europoje nebebijo Vokietijos nacionalizmo. Pasak A. Kubiliaus, apskritai lieka nebeaišku, kam reikia didesnės politinės vienybės, jeigu yra galvojama, kad taika Europoje esanti amžina. Konservatoriaus manymu, sotumo jausmo ES taip pat nebesuteikia, nes nebėra ekonominio augimo.
"Susidaro vaizdas, kad Europa gyvena kaip kažkada paleista balistinė raketa. Iš pradžių, kol dar veikė variklis, kol dar "vežė" idėjos, Europa su pagreičiu kilo į viršų. Dabar, kai variklis jau yra užgesęs, iš inercijos sklendžiama tolyn, bet vis žemėjančia trajektorija", - sakė A. Kubilius.
Pasak jo, būtent naujosios Bendrijos narės turėtų imtis iniciatyvos išvesti ES iš kilusios krizės.
"Naujoji Europa", per pastaruosius penkiolika metų pripratusi prie nesibaigiančios kaitos, turi didžiulį pranašumą su "senąja Europa", turi poreikį ir gebėjimą keistis. Mūsų atsakomybė - savo kaitos ir permainų patirtį paversti atsakomybe už Bendrijos permainas ir ateitį, gana mums rūpintis tik tuo, kaip gauti daugiau pinigų iš ES", - kalbėjo A. Kubilius.
Bendrija pastaruoju metu patiria smūgį po smūgio - gegužės 29 dieną Prancūzijos piliečiai, o birželio 1 dieną Nyderlandai atmetė kelis metus rengtą ir 2004 metų rugsėjį Romoje pasirašytą ES Konstitucijos projektą, nesėkme baigėsi ir praėjusią savaitę vykęs ES viršūnių susitikimas, kurio metu nepavyko susitarti dėl ES 2007-2013 metų finansinės perspektyvos.
Derybos dėl finansinės perspektyvos sužlugo po to, kai Didžioji Britanija vetavo pasiūlymą įšaldyti dalį jai sugrąžinamų įmokų į ES biudžetą.
1984 metais Didžioji Britanija išsikovojo tokią teisę, nes mokėdama palyginti dideles įmokas į ES biudžetą galėdavo menkai pasinaudoti tiesioginėmis išmokomis žemdirbiams turėdama mažą žemės ūkio sektorių.
Didžioji Britanija pareiškė sutinkanti iš naujo apsvarstyti kompensacijų mechanizmą, jeigu bus sumažintos išlaidos ES bendrajai žemės ūkio politikai, iš kurios daugiausia naudos turi Prancūzijos ūkininkai.
Tuo tarpu Prancūzija atsisakė susieti Didžiajai Britanijai mokamos kompensacijos įšaldymą su bendrosios žemės ūkio politikos reforma ir tokį siūlymą kategoriškai atmetė.
Užsienio reikalų ministro Antano Valionio nuomone, prie derybų dėl finansinės perspektyvos gali būti grįžta ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje, nes nuo liepos 1-osios pirmininkavimą ES pusmečiui perėmusiai Didžiajai Britanijai kils interesų konfliktas.
BNS, OMNI naujienos
