Žilvinas VIZGIRDA
G. Konopliovas - vienas iš nedaugelio aklavietėje atsidūrusių bankininkų, pasirinkusių mirtį. Kiti elgėsi kitaip, nes Lietuvoje finansiniams aferistams klestėti buvo sudarytos puikiausios sąlygos. Apsivogę bankininkai ir panašūs į juos sėdo kuriam laikui už grotų arba buvo paleisti lygtinai. Kažkas buvo paskaičiavęs, kad už vieną milijoną pavogtų litų teismai skyrė vienerius metus nelaisvės. Bet jei sugebėjai pavogti daugiau kaip 10 milijonų, gali būti ramus - niekas tavęs nenuteis.
Tik vienas pasielgė garbingai
Tų žlugusių bankų buvo tiek, kad sunku ir išvardinti. Bene labiausiai išgarsėjo "Sekundė". Į jį savo sutaupytus dolerius nešė ne tik paprasti žmogeliai, bet ir Seimo nariai, teisėtvarkininkai, žurnalistai. Už stalų susėdusios merginos vos spėjo skaičiuoti, o eilė gatvėje (atiduoti sukčiams pinigus) netrumpėjo. Kai bankas pradėjo braškėti, gudručiai iš Seimo ir kiti aukštesnieji valdininkai pinigus atsiėmė. Bankas indėlininkams buvo skolingas 53 milijonus litų. Pusę šios sumos grąžino Finansų ministerija, likusią turėjo grąžinti skolininkai. Kas norėjo, galėjo grąžinti, bet galėjo ir negrąžinti, nes sutartys su skolininkais buvo sudarytos taip, kad pinigų būtų neįmanoma išieškoti. Paskolos tuo laiku saviesiems buvo duodamos be jokių užstatų.
Banko vadovas Gintaras Dilys buvo nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme. Atsėdėjo 5 metus ir 5 mėnesius. Daugiau nei 5 metus be teismo atsėdėjo ir žymiausias kapitalizmo ideologas Arvydas Stašaitis. Jo žinioje buvo Žemės bankas. Už 1,5 milijono litų, pradangintų iš Kredito banko, pusantrų metų buvo nuteistas V. Kliukovskis. Penkerių metų bausme, iššvaistęs 3,4 milijono litų, buvo nuteistas Kooperacijos banko valdybos pirmininkas Bronislovas Zaikauskas. Sovietiniais laikais jis buvo Valstybinio plano komiteto pirmininkas, LKP Centro komiteto sekretorius. Vėliau bausmė buvo sutrumpinta iki 2 metų. 5 metams buvo nuteistas ir bendrovės "Svetur" vadovas, drauge ir Lietuvos akcinio inovacinio banko tarybos narys ir didžiausias skolininkas Jonas Urka. Atsėdėjo 2 metus ir 10 mėnesių. Savo jau atsėdėjo ir kiti finansiniai aferistai: Gintautas Verpetinskas ("Laveros" prezidentas), Romas Juška ("Balticbank" valdytojas). Rimantas Pličius, Visvaldas Dubauskas, Petras Kraftas (Vakarų bankas) ir eilė kitų.
Beje, panašiai kaip G. Konopliovas, savo gyvenimą užbaigė septynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Lietuvos valstybinio komercinio banko pirmininkas A. Barusevičius. Nenorėjęs keliauti į kalėjimą jis nusišovė.
"O kur čia korupcija? - paklausite. - Eiliniai sukčiai, sugebėję mulkinti kitus, ir tiek". Korupcija yra tai, kad ir vištą pavogusysis, ir du milijonus sau į kišenę susižėrusysis yra nuteisiami kalėti po dvejus metus. Žmogus, pavogęs vištą, dažniausiai yra mažai raštingas, neieško užtarimo ir atsėdi, kaip sakoma, nuo skambučio iki skambučio. Nuteistas bankininkas tuoj pat apskundžia nuosprendį ir, kol jis įsiteisėja, praeina dar metai kiti. Tuo metu bausmės pradžios jis laukia namuose. Už pavogtus pinigus pasamdyti geriausi advokatai dažniausiai įstatymuose randa landų, kaip išvengti realios bausmės. Arba pažiūrėkime, kiek tęsiasi ekonominių bylų tardymas, o vėliau - nagrinėjimas teismuose. Tol, kol sueina senatis. Kaip kadaise sakė Seimo narys Virginijus Martišauskas: kad ir valstybė, ir teisėtvarkos institucijos, ir teisingumo principai pasirodė per silpni ir neatlaikė pinigų ir povandeninių srovių spaudimo. Prasidėjus bankų krizei, tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pažadėjo, kad visi finansiniai aferistai gaus ko nusipelnę ir jiems nebus taikomos jokios amnestijos ar lygtiniai paleidimai. Išėjo atvirkščiai - šitos kategorijos nusikaltėliai pirmieji pasinaudoja bet kokia lengvata.
Konsulų biznis
Nors diplomatinė tarnyba kiekvienoje šalyje yra gana uždara sistema ir skandalai joje palyginti reti, bet Lietuvoje jų neišvengta. Didžiausias jų buvo pernai, kai buvo priversti atsistatydinti septyni diplomatai. Visi jie dirbo Rusijoje ir Baltarusijoje ir ėmė kyšius už vizas bei kitų dokumentų išdavimą.
Pasak užsienio reikalų ministro Antano Valionio, signalų, kad pareigūnai pažeidinėja įstatymus, buvo gauta jau prieš metus. Ši medžiaga buvo analizuojama, kol prieita prie išvados, kad konsulai dėl savo veiksmų tapo pažeidžiami, todėl nebegali dirbti diplomatinėje tarnyboje. Visi atleisti iš darbo pareigūnai kaltinimus neigia, bet po pokalbio su ministru patys parašė pareiškimus atleisti iš darbo. Vėliau dėl to gal ir gailėjosi, nes kreipėsi į teismą, kad būtų grąžinti į pareigas. Teismai nė vieno diplomato į darbą nesugrąžino.
Anksčiau buvo nuteistas Lietuvos ambasados pirmasis sekretorius Aidas Puklevičius. Tačiau jo byla - ne korupcinė. Diplomatas buvo nuteistas už pinigų pasisavinimą. Dėl finansinio skandalo kadaise iš URM buvo atleistas ir Alvydas Medalinskas.
Nešventi teisėjai
Tarp korumpuotų pareigūnų - ir teisėjai. Tiesa, jų kol kas nedaug. Lietuvoje dirba apie 650 teisėjų, o nuteistų per nepriklausomybės metus - kol kas tik šeši. Žinant teismų reitingus ir įvertinus žmonių kalbas, šis skaičius labai nedidelis. Ir "Transparency International" atliktas tyrimas rodo, kad teismai minimi tarp korumpuotų įstaigų. Dar daugiau - pagal tyrimą, didžiausios neoficialios "išmokos" mokamos teismuose. Vidutinis kyšis teisėjui - 635 litai. Galbūt tai dėl to, kad teisėjų ir uždarbiai didžiausi. Bet jie neapsaugo nuo korupcijos. Daugiau turi, daugiau ir reikia.
Bene plačiausiai turbūt nuskambėjo Vilniaus miesto 4-osios apylinkės teismo teisėjos Eglės Milinienės byla. Ji buvo sulaikyta darbo vietoje, o STT pareigūnai teisėjos rankinėje rado savo pačių per sutikusį bendradarbiauti Sergejų Š. įduotus 4 000 JAV dolerių. E. Milinienė buvo apkaltinta, jog paėmė pinigus už tai, kad Sergejui pažadėjo išspręsti jo civilinę bylą dėl namo pardavimo iš varžytinių. Buvusiai teisėjai buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuotas jos turtas. Vykstant tardymui paaiškėjo, kad Sergejus su teisėja buvo artimi bičiuliai. Štai ir žinok, žmogau, kuo gali pasitikėti.
Trejiems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, buvo nuteista ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Ona Gailiuvienė. Byla šiai teisėjai buvo iškelta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir stambaus masto sukčiavimo bei kyšio priėmimo. O. Gailiuvienė žadėjo padėti Jelenai O. išsisukti nuo atsakomybės, kai ne sykį buvo sugauta gabenant ir laikant naminę degtinę bei etilo alkoholį. STT agentai sulaikė teisėją po to, kai jai buvo perduoti 1 000 litų, o po to - dar 100 dolerių.
Kyšio paėmimu buvo apkaltinti ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Jurgis Kaušinis bei Tomas Kaminskas. Tačiau teisme to įrodyti nepavyko, tad abiejų teisėjų veiksmai buvo perkvalifikuoti į piktnaudžiavimą tarnyba.
Na, o bene didžiausia korumpuotų teisėjų byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas, buvusi Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkė Palmira Linkevičienė, buvęs Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas Darius Japertas kaltinami ne tik piktnaudžiavimu tarnyba, bet ir bendrininkavę su kontrabandininkais. Kartu su buvusiais teisėjais teisiamas ir kontrabandininkų grupės vadeiva Vilius Karalius. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai Valstybės saugumo departamento pareigūnai prokuratūrai pateikė telefoninių pokalbių įrašus. VSD teisėjų bendradarbiavimą su nusikaltėliais stebėjo beveik metus. Kontrabandininkais labiausiai rūpinosi Lazdijų apylinkės teismo pirmininkas A. Gudas. Nieko nuostabaus - jau po baudžiamosios bylos iškėlimo A. Gudas ir V. Karalius susigiminiavo. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo įregistruota V. Karaliaus ir Kristinos Gudaitės santuoka.
Beje, visi trys teismų pirmininkai buvo gerbiami savo miestuose, jų nepeikė ir kolegos, o A. Gudas netgi buvo renkamas į teisėjų savivaldos vadovaujančius postus.
Absoliuti korupcija
Rašant apie korupciją neįmanoma nutylėti žemės skandalų. Kaip "Ekstroje" rašė kolega Valdas Kvedaras, tai - absoliuti korupcija: "Ji atsiranda tada, kaip grupė vienos valstybinės valdymo sistemos narių, piktnaudžiaudami pačių rengtais korupciniais įstatymais ir paliktomis jų landomis, gauna tik jiems tuo metu prieinamą tarnybinę informaciją, užsitikrina sau ir savo šeimos nariams, giminėms materialinę gerovę. Ir sykiu lieka nebaudžiami - ir dėl įstatymuose paliktų prieštaravimų, ir dėl jų parengtų teisės aktų, apsaugančių nuo viešumo ir visuomenės kontrolės. Tačiau absoliučia korupcija įtariami valdininkai teigia jokių įstatymų nepažeidę, pinigų nei ėmę, nei mokėję.
Sumaištį žemės reformoje sukėlusios įstatymo pataisos buvo priimtos šalį valdant konservatoriams. Šios pataisos numatė šalies piliečiams teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleisti ne tik giminėms, bet ir kitiems asmenims. Priėmus šį įstatymą, po kaimus pasipylė nuosavybės teisių supirkėjai. Turtintieji informacijos pusvelčiui supirko žemę įvairiose vietose, o paskui, pasinaudodami tarnybine padėtimi, tą žemę persikeldavo prie gražiausių vandens telkinių, parkų, draustinių, miestų. STT pradėjus tirti žemės sklypų skandalą paaiškėjo, kad didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje yra žemėtvarkininkai, Žemės ūkio ministerijos specialistai. Jie valdo ne po vieną, o net po 18 žemės sklypų. Ir vienas už kitą gražesnėse vietose. Neatsiliko ir Seimo nariai. STT pateikė sąrašą, kuriame buvo 45 politikų pavardės. Vėliau tas sąrašas sutrumpėjo iki 18 politikų. Bet ir tų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai nesugebėjo apkaltinti. Pasirodo, kalti žemėtvarkininkai, kad pažeisdami įstatymus įsiūlė Seimo nariams ar jų žmonoms sklypus. O šie pasidavė provokacijai ir tuos sklypus paėmė. Žodžiu, nors ir gavo žemės, bet liko nuskriausti. Visa laimė, kad žmonės ne tokie kvaili, kaip seimūnams atrodo, ir tinkamai įvertina jų veiksmus.
Ne vienos dienos darbas
O STT, nors ir kritikuojama, dirba savo darbą. Tai nepatinka tiems, kuriuos užkliudo pareigūnai. Net pats premjeras A. Brazauskas kritikuodamas STT sakė, kad ši dirba lyg reklamos agentūra. Iš pradžių paleidžia burbulą, o po to viskas nutyla. STT direktorius Valentinas Junokas atmeta visus priekaištus ir sako, kad visos pradėtos bylos juda į priekį. Per vieną ar dvi savaites tokių bylų neužbaigsi, ypač tų, kurios sukelia didžiulį rezonansą. Štai jau keli mėnesiai, kai nuo darbo nušalintas Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius V. J. Žilinskas. Jis, taip pat buvęs sveikatos apsaugos ministras R. K. Dobrovolskis, "Limetos" generalinis direktorius V. Zimnickas ir dar keli pareigūnai įtariami piktnaudžiavimu tarnyba. Aukštiems pareigūnams, vykstant tyrimui, teko ir už grotų pasėdėti. Matyt, buvo dėl ko, nes teismai tam davė sankcijas. Panašiai ir Seimo narių korupcijos bylose. Jas išsigalvojo ne viena STT, kaip kažkas dabar bando įrodyti, bet savo nagus prikišo ir prokurorai, ir teisėjai. Be priežasties jie tikrai nebūtų sankcionavę pasiklausymo, sekimo ir kitų veiksmų. Kaltinti pareigūnus, dirbančius savo darbą, yra lengviausia. Daug sunkiau patiems išlikti sąžiningiems.
