Kauniečiai išmoko švęsti kultūringai, tačiau dar nesugeba nevogti
Remigijaus RAINIO ir Romualdo VILČINSKO fotoreportažas
Neįtikėtina, tačiau Kauno vyriausiojo policijos komisariato budėtojas, informuodamas apie "Kauno dienų" šventę, nepaminėjo nei jaunimėlio santykių aiškinimosi, nei girtų asmenų muštynių. Taigi "Kauno dienos" veikiausiai galės pretenduoti į šalies rekordų knygą kaip pati kultūringiausia daugiadienė miestų šventė, nors be vagysčių vis dėlto neapsieita. Netradiciškai Laikinajai sostinei, vagystė šį kartą buvo kolektyvinė. Būrelis garbaus amžiaus moterėlių neatsilaikė nelabojo pagundai ir nugvelbė iš Šventojo Jurgio bažnyčios šventoriaus ten eksponuotas miesto vaikų suneštas lėles, kurios po šventės turėjo atitekti kūdikių namų augintiniams. Galima suprasti močiutes, norėjusias pradžiuginti savo anūkėles, tačiau pateisinti jų poelgio nevalia.
Švenčiantis Kaunas dar kartą pakartojo šventą teisybę, jog visas šventes sugalvojo prekybininkai. Ir iš tiesų, prekybininkai savo "balaganus", prekystalius ar paprasčiausias kartonines dėžes išrikiavo nuo pat Soboro per visą Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę iki pat Rotušės ir okupavo didesnę dalį Rotušės aikštės, palikdami kiek vietos tik didžiajai šventės scenai ir kelioms eilėms žiūrovų suolų. Visa likusi erdvė buvo uždengta barų ir barelių palapinėmis bei skėčiais. Tiesa, publika tuo buvo labai patenkinta, nes po tokiais skėčiais buvo galima ne tik gurkštelėti alaus, bet ir išvengti retkarčiais iš dangaus lašnojančio lietučio. Lietus nuotaikos niekam nesugadino, nors prekybininkai vis burnojo, kad pardavėjų daugiau negu perkančiųjų. Vis dėlto prekeiviai sugebėjo pasinaudoti visuomet besilinksminančiuosius veikiančia hipnoze ir privertė miestelėnus mokėti po du litus už penkis ant spalvotos virvelės suvertus riestainius, kai šalia esančioje parduotuvėje už tiek galėjai jų nusipirkti visą kilogramą, tiesa, be virvelės. Beje, du litai šioje šventėje buvo kažkokia magiška suma, mat už tiek galėjai įsigyti ir ilgą karamelinį saldainį, ir iš pseudo gintaro gabalėlių suklijuotą paveikslėlį, ir dar daugybę visokių mielų smulkmenų, kurių kitu metu niekuomet nepirktumei. Akys tiesiog raibo nuo žaislų ir suvenyrų, molinių, pintų, medinių ar metalinių amatininkų dirbinių, pyragų ir dešrų, spurgų ir kumpių, tačiau... norėjome papasakoti apie kultūringą šventę...
Jau pirmąją šventės dieną įvairiose miesto estradose koncertavo net šeši pučiamųjų orkestrai, jaunesniojo amžiaus klausytojams įrodę, jog egzistuoja ne tik pagal fonogramas klykaujančių nebrendylų kakofonija. Vakare prie Vytauto Didžiojo paminklo koncertavęs suvestinis pučiamųjų orkestras paliko įspūdį net labiausiai užkietėjusiems metalistams, juo labiau kad muzikantų rankose metalinių dūdų tikrai netrūko. Prieš dudorius nublanko net sutemus prasidėjęs koncertas "Geras", kuriame dalyvavo grupės "16 Hz", "Dinamika", "Iki ryto", "Andželika" "Angelas", Promo", "Nasa", go-go merginos ir Pirmojo pulko kariai. Antrąją dieną nuo ryto iki vakaro Rotušės aikštėje, prie Kauno pilies, Santakos stadione, Birštono gatvės požeminėje perėjoje, Steigiamojo Seimo aikštėje, (jums dar neatsibodo skaityti?) Prezidentūros ir Pašto muziejaus kiemeliuose, Šv. Jurgio bažnyčioje, Vilniaus, M. Valančiaus, A. Jakšto gatvėse (ar dar nepamiršote pirmųjų?) vyko apie 40 renginių. Dalyvauti visuose nesugebėjo niekas, tačiau nors žmonės pasklido įvairiausiomis kryptimis, visur šurmuliavo minia.
Kauno miesto mero inauguracijoje miesto Rotušėje (vilniečiai iš pavydo būtų nusigraužę pirštus, bet vakare "Lietuvos rytas" laimėjo prieš "Žalgirį"!) galėjo dalyvauti tik išrinktieji, tačiau vėliau pasidžiaugti meru Arvydu Garbaravičiumi ir išklausyti jo sveikinamąją kalbą galėjo visi susirinkusieji aikštėje, tačiau labiausiai visi laukė ne ką mažiau apkūnaus mūsų estrados princo, kuris pasirodė lygiai 24 valandą ir varė savo gerbėjas, o gal net labiau - gerbėjus iš proto. Kauštelėjusių šventės dalyvių netrūko, tačiau agresyvių ar pergėrusių nebuvo matyti. Pramigęs korespondentas sekmadienio rytą negalėjo net piktdžiugiškai priekabiauti dėl senamiestį ir santaką užvertusių šiukšlių, nes jų ten paprasčiausiai nebuvo! Vadinasi, kai norima, tai ir šiukšles galima iškuopti labai operatyviai, nors tai, ko gero, sunkiau nei apklijuoti seną moskvičiuką penkiacentėmis monetomis ar pasiekti naują rekordą "Jake čiulpinukas - saldus siurpriziukas". Sekmadienio rytą miesto gatvėmis pražygiavusi miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir moksleivių karnavalinė eisena parodė, kad mes jau tikrai Europoje. Moksleiviai ne tik vilkėjo originalius karnavalinius kostiumus, bet ir pėstiesiems skirtomis miesto gatvėmis drąsiai važinėjo dviračiais, motoroleriais, sportiniais motociklais ir net jodinėjo arkliais. Pavakare į bendras linksmybes neišlaikęs įsitraukė net pats Perkūnas iš dangaus aukštybių, miestui pasiuntęs griaustinį ir tikrą liūtį, tačiau įsilinksminę kauniečiai bei miesto svečiai neketino trauktis iki pat baigiamojo Kauno gimtadienio šventės akordo - vidurnaktį įvykusio šventinio fejerverko ant Aleksoto tilto.
