Tautai primins, kad yra policija
Antanas ALIŠAUSKAS
Rytoj prie Seimo žada protestuoti policininkai. Bus reikalaujama lėšų normaliam vidaus reikalų sistemos (VRS) darbui. Po akcijos keletas tūkstančių uniformuotų pareigūnų pražygiuos Gedimino prospektu Vyriausybės rūmų link. Jeigu Seimas būtų buvęs apdairesnis, nuo gegužės 1 dienos dar nebūtų įsigaliojęs Vidaus tarnybos statutas. Dabar įstatymo leidėjus drąsiai galima kaltinti nerimo VRS kurstymu. Statutas priimtas, o jam vykdyti reikalingų papildomų 26 milijonų litų niekas net ir neieškojo. Sukitės, ponai "mentai", kaip išmanote. Iš vidinių resursų.
Reikalavimai
Prie Seimo gali susirinkti 2 000-3 000 žmonių - policininkų, gaisrininkų, pasieniečių, ugniagesių. Solidarumą pareikš visos konfederacijos profsąjungos. Bus ir muitininkų, ir užsienio svečių. Reikalavimus Seimui ir Vyriausybei pirmadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos posėdyje palaikė visos 28 jai priklausančios organizacijos.
Profsąjungiečiai tvirtina, kad Vyriausybė ir Seimas savo darbais ir požiūriu į Lietuvos piliečius stengiasi galutinai sužlugdyti Vidaus reikalų sistemą ir Lietuvos policiją. Vyriausybė neskiria pakankamo finansavimo, o Seimas šiuos veiksmus įteisina įstatymiškai.
Kai gerai įsiklausai - reikalavimai visai logiški: skirti pakankamai lėšų normaliam VRS darbui; netaikyti indeksavimo koeficiento darbo užmokesčiui; už darbą naktimis ir švenčių dienomis mokėti vadovaujantis Darbo kodeksu; mokėti pilną pensiją dirbantiems VRS pensininkams; savaitinį ir viršvalandinį darbo laiką nustatyti vadovaujantis Konstitucija ir Darbo kodeksu.
Su profsąjungomis nederina
Pernykštę gegužę Vyriausybė priėmė nutarimą pagal Valstybės tarnybos įstatymą suvienodinti pareigybių sąrašus. Kad bus toks sąrašas, profsąjungos nariai sužinojo prieš dvi dienas.
- Kai paskaitėme, pašiurpome, - sakė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos, priklausančios Lietuvos VRS respublikinei profesinei sąjungai, pirmininkas Artūras Navaitis. - Su profsąjungomis tokie dalykai nederinami. Vadovybės prašėme, kad būtume įtraukti į Statuto rengimo grupę, deja, savo pasiūlymus turėjome nešti tiesiai į Seimą. Profsąjungų įstatyme parašyta, kad socialinius ir ekonominius klausimus privalu derinti su profsąjungomis, tačiau gal vadovai mano, kad mes - per silpna organizacija? Respublikinė profsąjunga vienija apie 35 procentus visos sistemos darbuotojų. Gal mūsų darbdaviai, vadovai laukia, kad pasiektume Europos lygį? Vokietijoje profsąjungoms priklauso apie 80 procentų, Skandinavijoje - per 90 procentų žmonių.
Kaip nori, taip ir aiškina
Statutas policininkams įteisino 48 darbo valandų darbo savaitę.
- Budėtojų tarnybą sudaro 4 pamainos, tad kiekvieną savaitę reikia atidirbti po dvi paras. Kodėl visi dirba po 40 valandų, o mums reikia plušėti ilgiau? Dėl tokios nelygybės kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o šis - į Konstitucinį. Jame guli bylos dėl apmokėjimo už naktinį darbą ir darbą švenčių metu, dėl koeficiento taikymo darbo užmokesčiui. Skųsimės ir į tarptautinę darbo organizaciją, - sakė A. Navaitis.
Pasak jo, ir Valstybės tarnybos įstatyme, ir Statute kai kas parašyta miglotai, todėl kiekvienas vadovas kai kuriuos straipsnius gali traktuoti kaip nori. Jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja darbo apmokėjimo, reikia vadovautis Darbo kodeksu.
- Valstybės tarnybos įstatyme pasakyta, kad visos priemokos mums negali viršyti 60 procentų tarnybinės algos, bet nepasakyta, kiek reikia mokėti už naktinį darbą, darbą švenčių metu. Vadinasi, mokės tiek, kiek leis biudžetas. Ministerijos sekretorius Jonas Liaudanskas sugebėjo per savaitę parašyti du skirtingus oficialius raštus Prezidentūrai ir Profesinei sąjungai. Prezidentūrai į mūsų užklausą J. Liaudanskas atsakė, jog mokant už šventinį ir naktinį darbą privalu vadovautis Darbo kodeksu. Profesinei sąjungai pranešė, kad privalu vadovautis Socialinės apsaugos ministerijos sekretoriaus išaiškinimu, kuriame nurodoma, kad vadovas sprendžia apie priemokos dydį dirbant naktį ir švenčių dienomis.
Įstatymu leista valstybės tarnautojų atlyginimams taikyti indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į tos įstaigos biudžeto sandorą. Dirbantiems VRS pensininkams mokama tik 30 procentų pensijos. Kai klausi, kodėl taip yra, atsako, kad pensija - papildomos pajamos. Policininkui neleidžiama dirbti papildomo darbo. Taip yra daroma žala valstybei, nes dirbantys pensininkai, gaudami ir minimalų atlyginimą, ir visą pensiją, valstybei kasmet atneštų ketvirtį milijono litų mokesčių. O dabar pensininkui oficialiai dirbti neapsimoka.
Neracionaliai naudojamos lėšos
A. Navaitis tvirtino, kad akcijoje jokių politinių reikalavimų nebus keliama. Jiems ne tiek svarbu, kas yra valdžioje. Paprastas policininkas jau tiek nuskurdo, kad daugiau ar beįmanoma. Policijos darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis, įskaitant ir valytoją, ir teritorinį komisarą, yra 1 500 litų. Nuo 1997-ųjų visi policijos pareigūnai deklaruoja savo pajamas. Jei pavartysite deklaracijas, pastebėsite, kad metinis pareigūno darbo užmokestis sumažėjo 5 000-6 000 litų.
- Kaip išbalansuoti tarp biudžeto galimybių ir profsąjungų reikalavimų?
- Tas biudžetas ir jo skirstymas labai "įdomus", - sakė A. Navaitis. - Eidami į Seimą visi garantavo, kad užtikrins mano saugumą. Bet kodėl užtikrinamas Afganistano, Irako, o ne Lietuvos piliečių saugumas? VRM neracionaliai naudoja lėšas. Vienas iš pavyzdžių - brangiai kainuojančios statybos prie Policijos departamento. Ten bus įrengtas Kriminalinių tyrimų centras. 2000 metais Danijos Karalystė norėjo skirti 13 milijonų litų visoms areštinėms renovuoti, bet su sąlyga, kad Lietuvos Vyriausybė ras tiek pat lėšų. Deja, Vyriausybė neprisidėjo, ir lėšų Danija nedavė. Šiuo metu tik viena Kauno areštinė maždaug atitinka ES reikalavimus. Pastatui statyti VRM skyrė papildomų lėšų. Bet centras galėjo įsikurti ir Vilniuje, Giraitės gatvėje 3. Ten dirba ekspertai, iš to pastato išsikėlė Kelių policijos Egzaminų poskyris. Buvo galima atlikti remontą ir įrengti laboratorijas. PD nelabai racionaliai skirsto lėšas teritoriniams komisariatams. Pavyzdžiui, pernai Vilniaus VPK sutaupė 300 000 litų darbo užmokesčio fondo, nes buvo 8-9 procentai nesukomplektuotų etatų. Iš tų pinigų buvo galima didinti algas, mokėti premijas, tačiau Vilniaus VPK pasielgė kitaip - už tuos pinigus nupirko keletą automobilių, nes autoparkas susidėvėjęs. Šiemet nuo Vilniaus VPK biudžeto tuos 300 000 litų ir "nupjovė". Pagal PD etatų koregavimo programą VPK per ketverius metus bus sumažinti 130 etatų. Šiemet panaikinta 40 etatų ir Vilniaus policija iš viso prarado 751 000 litų. Utenos PK gavo apskrities valdymo funkcijas, jai pridėjo 40 etatų, bet pinigų nedavė. Kur tie pinigai dingo? Statute yra konkrečiai nurodyta, kiek ir už kokius laipsnius turi būti mokama. Norint įgyvendinti jo reikalavimus, Vilniui šiemet dar reikia 2 milijonų litų.
Mes neprašome atimti iš mokytojų, gydytojų ar pensininkų ir duoti mums. Susitvarkykime savo valstybėje. O kas yra krašto apsaugos sistema? Ar tai vien tik Krašto apsaugos ministerija? Valstybė prasideda nuo sienos, o ją saugo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kodėl bent dalies to nacionalinio produkto, kuris skiriamas krašto apsaugai, neatiduoti vidaus reikalų sistemai? Kai kurie Seimo nariai jau pasisako už tai, kad krašto apsaugos sistema būtų įtraukta į VRM. Reikia mažinti valdymo aparatą, "išrengti" aptarnaujančias tarnybas. Kodėl Policijos departamento vyriausiasis finansininkas turi būti vyresnysis komisaras? Kodėl raštinės vedėjas yra komisaras? Miestuose ir rajonuose tai jau padaryta, tik to nėra PD. Kai pačioje valstybėje nėra tvarkos, aš nežinau, ką ten veiksime ES? - klausė A. Navaitis.
Gaisro nebus?
Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas skundėsi, kad sklandė gandai, jog bus imamasi sankcijų prieš ugniagesius, dalyvausiančius protesto mitinge. Grasinta sudaryti nepalankius darbo grafikus, mažinti etatus.
- Lengviau išeiti iš padėties sumažinant etatus, o ne reikalaujant iš biudžeto papildomų lėšų, - sakė jis. - Mitinge ugniagesiai bijo rodyti veidus. Galvota išeiti ne tik apsirengus ugniagesių uniformas, bet ir dėvint pošalmius. Deja, jų išsinešti iš įstaigos negalima.
Iš patikimų šaltinių redakcija sužinojo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM miestų ir rajonų tarnybų viršininkai vis dėlto buvo įspėti, kad nesižavėtų profsąjungų nuomone, nes "Vidaus tarnybos statutas neilgina pareigūnų darbo laiko, nemažina jų socialinių garantijų ir nesunkina darbo sąlygų". Ir apskritai ši akcija "klaidins" vidaus reikalų sistemos pareigūnus, "siekiant gauti asmeninių politinių dividendų". Pasak departamento direktoriaus Kazio Zulono, sąmoningi pareigūnai "neturėtų veltis į politinius žaidimus, palaikyti ir dalyvauti nepagrįstais motyvais kurstomose akcijose". O kad jie taptų dar sąmoningesni, privalo geriau išstudijuoti Vidaus tarnybos statutą. Jis, K. Zulono nuomone, "kruopščiai rengtas, ilgai lauktas, gyvybiškai svarbus vidaus reikalų sistemai, naudingas kiekvienam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojui dokumentas".
"Akistatai" A. Černiauskas sakė, kad signalų dėl spaudimo nedalyvauti akcijoje yra sulaukęs tik iš ugniagesių. Antradienį jis kalbėjęs su K. Zulonu ir iš pokalbio supratęs, kad ugniagesiams nėra ko bijoti.
