Nuo likimo nepabėgsi, arba iš turistinės kelionės - karste...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Paskendo kelionės draugų akyse
Gegužės 21 - ąją Palangoje gyvenanti Onutė Lazdauskienė važiuos į miesto kapines ir uždegs žvakutes ant marčios Editos kapo. Kartu su motina aplankyti labai anksti Anapilin iškeliavusios žmonos ir motinos ruošiasi ir buvęs Editos vyras Arūnas bei du mažamečiai vaikučiai. Tai bus jau antrosios Editėlės mirties metinės.
Klaipėdietė, uostamiesčio Pilies teatro aktorė Edita Lazdauskienė (31 m.) po sėkmingo sezono kartu su teatro trupe išsiruošė pailsėti į Turkiją, Alanijos kurortą. Kartu su žmona drauge paatostogauti panoro ir vyras. Svečioje šalyje smagiai nusiteikusi klaipėdiečių kompanija vietinėje turizmo firmoje nusipirko išvyką plaustais Kepriuliu kanjono upėmis tokia išvyka Turkijoje yra laikoma viena įspūdingiausių.
Turkai kiekvieną išvykos dalyvį aprūpino gelbėjimosi liemenėmis, bet leido plaukti be šalmų... Pačioje įspūdingos išvykos pabaigoje Edita netikėtai iškrito iš plausto ir galva trenkėsi į uolą. Moteris neteko sąmonės, paniro po vandeniu ir tiesiog kelionės draugų akivaizdoje nuskendo...
Nesunku įsivaizduoti, kokį šoką patyrė Editos vyras, plaukęs kartu ir nesuspėjęs nelaimės ištiktai žmonai ištiesti pagalbos ranką...
- Editėlė buvo man kaip dukra, - prisiminusi šeimą ištikusią tragediją, iki šiol nesulaiko ašarų anyta Onutė Lazdauskienė. - Puikiai sutarė su vyru, mano sūnumi, be galo mylėjo vaikelius - dukrytę Medą ir sūnelį Luką... Ji su vyru tada labai norėjo išvažiuoti, ir aš tam nė kiek neprieštaravau, pasisiūliau, kol jie ilsėsis, prižiūrėti anūkėlius. Deja, likimas šeimai buvo negailestingas...
Pasak Onutės Lazdauskienės, kelios savaitės prieš žūtį marti prie puodelio kavos pasidžiaugė esanti labai patenkinta, papuolusi į tokią puikią šeimą ir staiga nei iš šio, nei iš to prasitarė nujaučianti, kad ilgai negyvensianti - anytai ją teksią palaidoti... "Aš, mama, jauna numirsiu," - štai tokius šiurpinančius žodžius anuomet ištarė trisdešimtmetė moteris.
Kad kas būtų pagalvojęs, jog Editai kelionė į Turkiją bus paskutinė! Anyta vaikus išlydėjo ir drauge su anūkėliais labai laukė jų sugrįžtant... Kaip vėliau paaiškėjo, būtent tuo laiku, kai Edita paniro po sraunios kalnų upės purslais, iš miego staiga pašoko jos trejų metukų sūnelis Lukas ir, visas išprakaitavęs, pradėjo be perstojo blaškytis, nerimauti. Močiutė sakė tiesiog nežinojusi, ką su juo daryti, kaip mažąjį nuraminti... Kai Lietuvą pasiekė žinia apie tragišką Editos žūtį, Onutei Lazdauskienei prieš akis iškart iškilo jaudinantis vaizdas: prieš kelionę į Turkiją Lukas mamytę apsikabina ir graudžiai apsiverkia, labai nenorėdamas jos išleisti...
Anytai iki šiol be galo sunku prisiminti tas akimirkas, kai į Vilniaus oro uostą važiavo pasitikti iš tragiškai pasibaigusios kelionės grįžtančio sūnaus ir tuo pačiu lėktuvu atskraidinamo karsto su marčios Editos palaikais...
Ir nors nuo tos dienos jau praėjo dveji metai, Onutė Lazdauskienė tvirtina, kad tiek jai, tiek kitiems šeimos nariams širdin giliai įsirėžusios skausmingos netekties žaizdos išliks visam gyvenimui. Jų, girdi, neužgydys nei dešimtmetis, nei visa amžinybė...
Po marčios žūties anyta sakė labai išgyvenusi ir dėl sūnaus. Baiminusis, kad šis nepultų į gilią depresiją, dėl didžiulės sielograužos nepakenktų ir sau, ir vaikams. Atrodo, Arūnas pamažu atsigauna... Jis neseniai sukūrė kitą šeimą, ir antroji marti - ko anyta labiausiai troško - yra labai gera moteris, myli ir rūpinasi Arūno ir Editėlės vaikučiais. Po tos nelaimingos kelionės sūnus, anot motinos, daugiau nebuvo išvykęs į turistinę kelionę, tik vienąkart nuvažiavo į Lenkiją, į vandens atrakcionų parką... Turistinės kelionės Arūno netraukia, sūnus esą apskritai vengia apie tai kalbėti...
- Kai pastatėme marčiai paminklą, užsakiau didelį kryžių, kurį pašventinau ir užpirkau trejas mišias, - giliai atsiduso Onutė Lazdauskienė. - Paprašiau Dievo, kad apsaugotų giminę nuo nelaimių, kad daugiau joje nebūtų našlaičių...
Pasirodo, Onutės Lazdauskienės giminę nuo senų laikų persekioja tragiškos žūtys. Net keliolika giminės vaikų liko augti našlaičiais, žuvus ar staiga mirus jų tėveliams. Ji ir pati sakė tik per stebuklą likusi gyva, kai gimdė sūnų Arūną...
- Suprantu, nuo likimo nepabėgsi, - liūdnai ištarė Onutė Lazdauskienė. - Bet taip norėtųsi, kad nelaimės pagaliau pasibaigtų...
Žuvo Kretos kalnuose
Prieš porą metų dar viena klaipėdietė, Audronė Marcinkienė (45 m.), žuvo Kretoje. Ji su vyru, bendrovės "Transfosa" direktoriumi Rimvydu Marcinkumi, kelionių agentūroje "Klaipėdos Svebas" buvo nusipirkusi poilsinį kelialapį į egzotiškąją Graikijos salą... Vieną dieną sutuoktinių pora susiruošė pasivažinėti po Kretą vietinėje automobilių nuomos firmoje išsinuomotu automobiliu. Prie vairo sėdėjusiam Audronės vyrui Rimvydui Marcinkui iš šalutinio kelio įsukus į pagrindinį staiga į lietuvių automobilį trenkėsi dideliu greičiu lėkusi Vokietijos piliečio vairuojama mašina. Nuo stipraus smūgio šalia vairuotojo sėdėjusi Audronė Marcinkienė žuvo vietoje, o leisgyvis jos vyras buvo nugabentas į artimiausią ligoninę. Vokietis, kaip ir du jo bendrakeleiviai, patyrė lengvas traumas ir po medikų apžiūros buvo paleisti...
Pasak dabar jau puikiai besijaučiančio Rimvydo Marcinkaus, kažkas atliko kažkokį tyrimą, tačiau iki šiol neaišku, ar avarijos kaltininkai buvo nustatyti ir nubausti. Per avariją sunkiai sužalotas vyriškis užsiminė neturėjęs jėgų visa tai pasiaiškinti - vis tiek, girdi, žmonos jau neprikelsi...
- Tai buvo ne pirmoji mūsų kelionė, - dabar prisimena Rimvydas Marcinkus. - Su Audrone pabuvojome įvairiose šalyse, o Kreta buvo paskutinė...
Kelionių agentūros "Klaipėdos Svebas" vadovė Regina Daujotienė visų pirma tris kartus nusispjovė, o tik tada prasitarė, kad Audronės Marcinkienės tragedija tarp agentūros klientų buvo pirmoji ir kol kas paskutinė.
- Neduok Dieve, žinoma, patirti tokią nelaimę, bet dėl visa ko kiekvienam poilsiautojui tiesiog primygtinai siūlome įsigyti sveikatos draudimo polisą, apsidrausti nelaimingo atsitikimo ar mirties atvejo, - kalbėjo agentūros vadovė. - Juk tai kainuoja vos kelias dešimtis litų, o nelaimės atveju išmokama didelė pinigų suma. Žinoma, artimo žmogaus invalidumo ar netekties nekompensuos jokie pinigai, tačiau šiuo atveju apie taupymą galvoti nereikėtų...
Pasak Reginos Daujotienės, dauguma į užsienio kurortus susiruošusių poilsiautojų, kai jiems pasiūloma įsigyti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, nusistebi. Girdi, mes ne mirti važiuojam, o ilsėtis! Tačiau niekas negali žinoti, kokie pavojai tyko kelyje, ir tam tikros atsargumo priemonės esą tikrai nepakenktų...
Kelionių agentūros vadovė sakė po tos tragedijos labai jaudinusis, ar neišsigąs poilsiautojai, ar neatsisakys kelionių. Tačiau keliautojų nesumažėjo...
Turistams - didelis dėmesys
Pasak "Baltic Clipper" kelionių agentūros generalinio direktoriaus Romo Vitkausko, užsienio šalyse keliautojų tyko lygiai tokie patys pavojai, kaip ir namuose. Niekas esą negali garantuoti, kad nepateks į avariją pakeliui į darbą ar iš jo, kad nesusirgs namuose ko nors apsivalgęs, poilsiaudamas Palangos pajūryje ar Aukštaitijos paežerėje... Beje, pašnekovo nuomone, daugelyje Lietuvos miestų yra kur kas nesaugiau, nei užsienio šalių kurortuose, mat šiose vietovėse poilsio industrijai skiriamas ypatingas dėmesys, rūpinamasi, kad visi atvykusieji jaustųsi visapusiškai saugiai, liktų patenkinti poilsiu ir toje pačioje šalyje trokštų apsilankyti dar kartą...
Antrus metus veikiančios kelionių agentūros "Omnituras" direktoriaus Martyno Laivio žodžiais, agentūros siūlomais kelionių maršrutais lėktuvais į užsienio šalis buvo nuskraidinta per 5 tūkstančius turistų, autobusais - per 3000, ir, laimė, visi puikiai pailsėjo ir laimingai pasiekė namus.
Daugiausia problemų - dėl pilvo...
Kaip patikino kalbinti įvairių šalies kelionių agentūrų vadovai, tragiškų nutikimų užsienio kurortuose pasitaiko labai retai - juos esą galima paskaičiuoti ant pirštų. O bene daugiausia problemų tautiečiams svečiose šalyse esą kyla dėl... pilvo! Bėda, girdi, ta, kad nukakę į užsienį, ir ypač į tuos viešbučius, kuriuose siūlomas švediško stalo meniu, kai kurie lietuvaičiai visiškai praranda saiką. Ir nors esą kelionių agentūrų darbuotojai nuolat perspėja nepadauginti egzotinių gėrybių, turisto sveikatos sutrikdymų, kai prireikia net medikų pagalbos, vis pasitaiko...
- Reikėtų prisiminti, kad ne kiekvienas organizmas vienodai toleruoja net ir tuos pačius baklažanus ar apelsinus, o ką jau kalbėti apie specifinius padažus, prieskonius, kitus maisto priedus, kurių turistai taip trokšta visų iškart paskanauti, - svarstė kelionių agentūrų vadovai. - Tad jei persivalgius suskaudo pilvą, nereikėtų pulti kaltinti vietinių virėjų - gal jautresnis jūsų organizmas paprasčiausia "nepakėlė" patiekalų gausos ir įvairovės?
O kaip dėl svaigalų padauginimo? Ar lietuvių turistai geria saikingai? Ar dėl to nekyla problemų?
Kelionių agentūrų vadovai vienu balsu tvirtino, jog lietuviai užsienio kurortuose tikrai "nepasišiukšlina", neprisidirba taip, kaip kartais padaro rusai, anglai ar vokiečiai. Pastarieji, girdi, iš tiesų svaigalams dažnai praranda saiką, o kartu ir savitvardą... O štai lietuviai tuo dar "nepasižymėję". Pasak kelionių agentūrų vadovų, dauguma kolegų iš užsienio apie lietuvius atsiliepia labai gerai, džiaugiasi aukšto lygio lietuvaičių kultūra, gerokai didesniu, nei kitų šalių turistai, domėjimusi krašto istorija, kur kas gausesnėmis išvykomis į organizuojamas ekskursijas. Na, jei esą ir pasitaikė kokių akibrokštų, vienas kitas tautietis per daug įsismaginęs sulaužė viešbučio numerio baldus ar per įnirtingai šėliojo gatvėje, tokie nesusipratimai buvo greitai išspręsti, nuostoliai atlyginti, ir problemų neliko... Kita vertus, anot kelionių agentūrų vadovų, bet kurioje turizmo industrijos šalyje turistui leidžiama kur kas daugiau, nei eiliniam piliečiui...
