Trokštantieji sekso su vaikais - potencialūs psichiatrų pacientai?
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Jolita (11 m., vardas pakeistas) gyvena pas močiutę viename Zarasų rajono kaime. Mergaitės motina su bala žino kelintu sugyventiniu įsikūrusi ne per toliausiai, tačiau tik retkarčiais atvažiuoja dukrelės aplankyti. Tiesą sakant, vaikas niekada nejuto didelio rūpestingumo ir globos iš motinos pusės, tai dabar ir neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip... Kad mamytė stokojo augančiai dukrai motiniškos meilės ir širdies šilumos, rodo kad ir tai, jog jai jau kuris laikas apribotos motinystės teisės - Jolitos globėja paskirta močiutė... Ar tai buvo teisingas rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimas (Jolitą globoti skirti savo dukterį prastai išauklėjusiai močiutei, ir šį "brokuotą" darbą dar įvertinti kasmėnesine 500 litų pašalpa), šįkart nesigilinsime. Aišku viena - jei mergaitė pas močiutę būtų jautusis saugiai, jei močiutė būtų daugiau domėjusis, kodėl, anot rajono PK pareigūnų, josios "lachudra" sūnus Evaldas, Jolitutės dėdė, taip dažnai į anūkėlę skersakiuoja, to, kas įvyko praėjusį savaitgalį, tikrai nebūtų atsitikę...
Trumpai apie Evaldą (44 m.). Šis iš pažiūros keistuolį paniurėlį primenantis dėdulė anksčiau gyveno kitur. Buvo apsistojęs ir tame pačiame rajone, ir netoli Utenos, ir Vilniuje... Vyriškis buvo sukūręs šeimą, tačiau ji subyrėjo po metų. Buvusiai žmonai liko skaudus prisiminimas - tiek fizinę, tiek psichikos negalią turinti dukrytė...
Kai po visą Lietuvą besibastantis Evaldas pasirodydavo kaime, aplinkiniai puldavo slėpti kieme ilgai nejudintus rakandus, mat jau buvo pastebėję, kad Evaldui apsilankius pas motiną daug kas, "padėtas ne vietoje, ne po raktu", pradingsta... Kažkada Evaldas buvo teisiamas už vagystę, tačiau, matyt, jokių išvadų nepadarė. Arba, anot aplinkinių, pasitrynęs po areštines įgijo daugiau patirties, sužinojo, kaip reikia suktis, kad neįkliūtų... O kai pats savo akimis nematei, kas kieme šeimininkavo, ar neatsirado tiesioginių liudytojų, į policiją geriau nė nesikreipti - kam veltui gaišti laiką...
Tai va, aplinkiniai pastebėjo, jog pastaruoju metu dėdė Evaldas ėmė vis dažniau atvažinėti pas motiną. Galima tik spėlioti, kas čion vyriškį ėmė taip traukti. Kaimynams nekyla abejonių - dėdulės dėmesį patraukė į paneles išauganti Jolitutė! Jie esą jau anksčiau pastebėjo, kad Evaldas į dukterėčią dairoti anaiptol ne "dėdės žvilgsniu"... Tačiau to, kaip matyti, nepastebėjo Jolitos močiutė... Ji nieko bloga neįtarė, kai šeštadienio priešpietį Evaldas staiga panoro eiti į mišką pagrybauti ir būtinai - su dukterėčia. Po kelių valandų mergaitė namus pasiekė be galo susijaudinusi, tirtanti iš baimės, užsiverkusi... Nereikėjo nė klausti - močiutė iškart viską suprato... Baisiausiai supykusi motina kiek vėliau parsiradusiam sūnui pareiškė nedovanosianti - tą patį vakarą kreipėsi į policiją.
Kaip sužinojome, į areštinę uždarytas Evaldas K. kol kas įnirtingai neigia prasikaltęs. Jis, girdi, visuomet buvęs labai griežtas, patinginiauti mėgstančią dukterėčią versdavęs tvarkytis, tai ši atseit ir keršijanti, negražiai apkalbanti... Tačiau Jolitos parodymai ir atlikta pirminė nukentėjėlės medicininė apžiūra leidžia įtarti, jog mergaitė tikrai patyrė seksualinę prievartą. Kaime pasklido gandai, jog prieš šią nelaimę Evaldas kažkam guodęsis kaip vyras esąs "labai išalkęs", tačiau tuomet niekam ir į galvą nešovė, kad dėdė galėtų užpulti dukterėčią, ir dar mažametę! Kaip "Akistatos" žurnalistei sakė ikiteisminį tyrimą dėl mažametės išžaginimo pradėję pareigūnai, tolesnė tyrimo eiga priklausys nuo to, kokias skirtų ekspertizių išvadas pateiks specialistai. Jei jie mažametės išžaginimo faktą patvirtins, bus kreipiamasi į teismą dėl įtariamojo šio nusikaltimo padarymu suėmimo. Pareigūnai patvirtino, jog artimiausiu metu sulaikytajam bus paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, nes esą šis vyriškis arba apsimeta, arba iš tiesų esąs "pavažiavusiu stogeliu". Žinoma, tai nereiškia, kad visi psichikos ligoniai yra pripažįstami nepakaltinamais, atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės...
Nukentėjusių mažamečių - vis daugiau
Jolitos atvejis - ne pirmas ir ne paskutinis savaitgalio nusikaltimų suvestinėse. Nuo šeimos nario nukentėjo ir Kėdainių rajone gyvenanti vos penkerių metukų Genutė (vardas pakeistas). Iškrypėlišku poelgiu įtariamas... mergytės patėvis, dabartinis motinos vyras! Šioje šeimoje yra ir daugiau vaikų. Iki šiol nė vienas patėviu nesiskundė, jokių įtarimų dėl vyro elgesio su vaikais nebuvo kilę ir vaikų motinai. Tačiau užteko niekur nedirbantį patėvį palikti vienudu su penkiamete dukrele, ir įvyko didelė bėda... Gerai nors tiek, jog tai supratusi motina nesileido su vyru į jokias kalbas, neklausė jokių pasiteisinimų - iškart kreipėsi į policiją. Ikiteisminį tyrimą pradėjęs prokuroras Gintaras Jakštas kol kas atsisako ką nors komentuoti - laukia ekspertizių išvadų, papildomų apklausų. Pareigūnas patvirtino, jog pabendravus su įtariamuoju iškart kilo įtarimas, ar jis neturi psichikos sutrikimų, todėl artimiausiu metu jam bus paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė.
Prieš kurį laiką didelė nelaimė aplankė ir vidurio Lietuvoje gyvenančią šeimą. Čia - dar gražiau: iš kalėjimo neseniai sugrįžęs dvidešimtmetis brolis įtartas dėl trylikametės sesutės seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo. Kaip pamažu aiškėja, brolio prievartą ir patyčias sesė kentė kelis mėnesius. Tylėjo, nes bijojo, kad brolis padarys, ką ne sykį grasinęs padaryti, jei sesė išplepėsianti "jųdviejų paslaptį". Ogi ne tik apdalysiąs kumščiais, bet ir leisiąs josios kūnu pasinaudoti savo draugams...
Sielos skaudulius Raselė išsipasakojo ne artimiausiam žmogui, motinai, o krikšto mamytei, pas kurią nuvažiavo trumpai pavasaroti. Ši su skriaudžiama mergaite - tiesiai į policijos komisariatą. Pareigūnai įtariamąjį sulaikė, tačiau šis atkakliai viską neigia. Išties, tokiais atvejais, kai nėra tiesioginių įvykio liudytojų, kai skriaudikas visomis prasmėmis (ir psichologine, ir fizine) yra gerokai pranašesnis už savo auką, be galo sunku nusikaltimą įrodyti. Lieka vienintelė viltis - kad prieš mažametę buvusią pavartotą seksualinę prievartą patvirtins specialistai, atlikę kompleksinę psichiatrinę - psichologinę ekspertizę. Mūsų turima informacija, Raselės krikšto motinai (ji kaip tik ir pripažinta nukentėjusiosios įstatymine atstove, mat su tuo mielai sutiko mergaitės motina, dėl dažno girtavimo vis neturinti kada atvykti į policiją) rekomenduota Raselę po ekspertizės atlikimo kurį laiką pagloboti, neleisti vaikui sugrįžti į tą aplinką, kuri primintų skaudžius išgyvenimus... Galimas dalykas, jog Raselė kitoje šeimoje liks gyventi visam laikui...
Teismo psichiatrinė ekspertizė laukia ir Raselės skriaudiko. Mūsų turima informacija, į areštinę uždarytas jaunuolis jau du kartus bandė žudytis, taip protestuodamas neva prieš jo apšmeižimą...
Vaikų skriaudikai - sutrikusios psichikos?
Psichologai ir psichiatrai teigia, jog tie žmonės, kurių psichika yra silpnai išsivysčiusi, arba, kitaip tariant, turintieji didesnio ar mažesnio laipsnio protinį atsilikimą jaučia didesnį kūniškąjį lytinį potraukį, ir, priešingai nei sveikieji, dažniausiai nesugeba išlaikyti pusiausvyrą tarp lytinio potraukio ir protu suformuluotų stabdžių. Na, o kai intelektas nebekontroliuoja emocijų, iki kraštutinumų, dar tiksliau - iki nusikaltimo - vienas žingsnis.
Be abejo, tai nereiškia, jog visi prievartautojai - psichiškai nesveiki ar kad turintieji psichikos sutrikimų - nepakaltinami. Didžioji tokių nusikaltėlių dalis, kaip skelbia statistika, yra pripažįstami pakaltinamais ir stoja prieš teismą.
Tyrimai rodo, jog dažniausi vaikų prievartautojai - buvę pažįstami ar net artimi žmonės, šeimos nariai. Tai yra tie, kuriuos vaikas mylėjo, kuriais pasitikėjo. Nustatyta, jog dažnai tokie žmonės kadaise patys patyrė prievartą ir nesulaukė pagalbos.
Seksualiai vaiką išnaudojantis asmuo, specialistų teigimu, dažniausiai nesugeba užmegzti sėkmingų santykių su suaugusiaisiais. Jis nori normalių meilės ryšių, tačiau niekaip nesiseka juos pasiekti. Toks prievartautojas dažnai jaučiasi esąs nepilnavertis, negerbiamas, nemylimas, atstumtas, todėl ryžtasi žengti nusikalstamą žingsnį - bando prisivilioti patiklius, nepatyrusius vaikus.
Seksualinė prievarta prieš vaikus, anot specialistų, dažniausiai vykdoma keliais etapais. Kurį laiką potencialus prievartautojas vaiką stebi. Išsiaiškina, ar šis turi daug draugų, ar su jais daug bendrauja, kas jam patinka, kas - ne. Pamažu stengiamasi vaiką prisivilioti - įgyti jo pasitikėjimą, susidraugauti. Vaikui rodomas išskirtinis dėmesys, gali būti perkamos dovanos, siūloma pinigų. Galiausiai ieškoma progų vaiką apkabinti, paglostyti, likti su juo vienudu nuošalioje vietoje.
Su vaiku užmezgus artimus kontaktus prievartautojas pradeda įtraukti vaiką į seksualinius santykius, tai yra seksualiai išnaudoti. Be abejo, pareikalaujama apie tai niekam nieko nesakyti. Toji tyla paprastai pasiekiama grasinimais, smurtu bei mestais kaltinimais, neva vaikas pats to norėjęs, pats esąs kaltas...
Seksualinė prievarta nepraeina be pėdsakų
Skelbiama, jog ne mažiau kaip dešimt procentų vaikų yra patyrę seksualinę prievartą. Statistikos duomenimis, dažniausiai nukenčia 8-11 metų vaikai, nors tarp aukų yra ir kūdikių, ir vyresnių paauglių. Dar šiurpesni skaičiai: beveik pusė nukentėjusiųjų - šeimos narių ar artimų giminaičių aukos, o maždaug 80-90 procentų seksualinės prievartos pasireiškimo atvejų nuskriausti vaikai pažinojo savo prievartautojus! Nustatyta ir tai, jog seksualinė prievarta, ypač šeimose, dažniausiai yra ne vienkartinis reiškinys, o daug mėnesių ar net metų besitęsiantys nedemaskuoti nusikalstami veiksmai. Psichologai ir psichiatrai, bendravę su seksualinę prievartą patyrusiais vaikais, be jokių išlygų tvirtina, jog ji nepraeina be pėdsakų - vaikas traumuojamas visam gyvenimui...
Kaip suprasti, kad vaikas - seksualiai išnaudojamas? Anot specialistų, jokiu būdu negalima daryti skubotų, todėl galinčių suklaidinti išvadų: būtina įvertinti vaiko išsivystymo lygį, santykius su artimaisiais, suaugusiaisiais ir bendraamžiais, gyvenimo sąlygas, elgesio pokyčius ir kt.
Psichiatrų teigimu, vienas iš pagrindinių požymių, leidžiančių įtarti, jog vaikas - seksualiai išnaudojamas, yra seksualiai išreikštas jo elgesys. Pavyzdžiui, lytinio akto atkartojimas su kitais vaikais ar žaislais, neatitinkančios amžiaus seksualinės žinios, masturbavimasis ir panašiai. Greta šių, išskiriami ir kiti požymiai, kaip antai vaiko nusiskundimai skausmu genitalijų ar pilvo srityje, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai. Pastebimas pakitęs elgesys - vaikas pagaunamas meluojant, dažnai svajojant, kyla mokymosi problemų; nenoriai persirenginėja matant kitiems šeimos nariams; skundžiasi miego ir apetito sutrikimais. Labai dažnai tokie vaikai nepasitiki kitais žmonėmis ir savo jėgomis, jaučia kaltės jausmą, tačiau stengiasi neišsiduoti, viską kaupia savyje. Juos kamuoja nuolatinė baimė, nerimas, jausmų sumaištis, staigus išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti, blogi santykiai su artimaisiais ir bendraamžiais, kas net gali privesti prie bandymo nusižudyti.
Anot specialistų, prievartautojai dažniausiai įtikina vaiką, kad jis pats esąs kaltas dėl to, kas vyksta. Taigi aukos ilgai tyli, kenčia, bet niekam dėl to nesiskundžia. Tad pagaliau iškilus viešumon tokiam faktui, vaikui visų pirma būtina paaiškinti, kad jis - ne kaltininkas, o auka, ir, be abejo, jokiu būdu nedramatizuoti padėties, neprarasti savitvardos, nepulti į paniką. Mat vaiką tokia reakcija gali išgąsdinti, ir jis ims galvoti, kad juo bjaurimasi, ant jo pykstama. Kuo nuoširdžiau ir atviriau su vaiku bendraujama, tuo lengviau jam viską prisiminti ir nuosekliai papasakoti. Anot psichologų, itin svarbu padėkoti vaikui už tai, kad jis išdrįso apie tai prabilti ir nežadėti to, ko nebus įmanoma padaryti. Svarbu ir tai, kad prievartos faktas nebūtų viešai aptarinėjamas, skelbiamas, vertinamas - tai vaiką gali traumuoti dar labiau.
Kilus įtarimų, kad vaikas buvo seksualiai išnaudojamas, reikėtų nedelsiant kreiptis į atitinkamas įstaigas - policiją, prokuratūrą ar Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą vaikas apklausiamas tik vieną kartą, būtinai dalyvaujant atstovui (tėvui, motinai ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojui). Psichologinę pagalbą seksualinės prievartos aukoms teikia didžiuosiuose miestuose veikiantys paramos vaikams centrai.
