Petras KURMELIS
Praėjusiame numeryje pradėjome pasakojimą apie vieną iš didžiausių žemės drebėjimų įvykusių Indijoje 2004 metais. Tęsiame žmonių pabuvojusių pragare prisiminimus.
Žuvo karaliaus anūkas
"Mes su žmona miegojome, kai staiga pasigirdo šniokštimas ir aš atsidūriau vandenyje. Per sekundes vanduo nunešė viską, kas buvo netoli jūros - restoranus, kavines, kliuvo ir viešbučių pirmiesiems aukštams. Mes vos išsikrapštėme iš apsemtų patalpų. Mano rankos ir kojos buvo sudraskytos. Pagalbos aukščiau esančiame viešbutyje laukėme apie 2 valandas", - tai rusų turisto Andrejaus, poilsiavusio Puketo saloje Tailande, žodžiai. Toje pačioje saloje poilsiavęs Borė Karlsonas pasakoja: "Aš negaliu patikėti, kad tai mačiau. Aš stovėjau viešbučio hole ir žiūrėjau, kaip į jį įplaukė automobilis. Po to jis apsivertė - tokia buvo stipri srovė. Aš buvau iki kaklo vandeny ir laikiausi įsikibęs". Kitoje Tailando saloje poilsiavęs Kevinas Oldrichas: "Namai apie mane ėmė griūti, o mane nuplovė banga. Po to aš sugebėjau sugriebti už šakos. Sunkiausia buvo išsilaikyti, kai vanduo plūstelėjo atgal. Prie medžio, už kurio šakų laikiausi, susidarė purvo ir šiukšlių kamštis. Bijojau, kad tas šlamštas manęs nesutraiškytų. Kurorto daugiau nebėra. Tokių kaip aš daugybė. Pusnuogiai ieškojome giminių, draugų".
Tailande žuvo ypač daug turistų, bet nukentėjo ne ką mažiau ir vietinių. Tarp žuvusiųjų buvo rastas ir Tailando karaliaus 21 metų anūkas.
Košmaras vietoj medaus mėnesio
Fransis ir Keitė Listeriai iš Anglijos susituokė viename iš Šri Lankos paplūdimių dieną prieš žemės drebėjimą. Nelaimės rytą jie kaip tik ruošėsi valgyti pusryčius viešbutyje, kai išgirdo paplūdimio darbininkų šūksnius bėgti į viršų.
Fransis, 39 metų statybininkas, sakė staiga išvydęs milžinišką vandens srovę. "Visi bėgo atgal į viešbutį, stengdamiesi kuo greičiau pasiekti aukštesniuosius jo aukštus. O vanduo vis kilo. Buvo siaubinga". Jaunavedžiams pavyko išsigelbėti, nes jie pasiekė trečiąjį viešbučio aukštą, o pirmąjį vanduo apsėmė iki pat lubų.
Ar galėjo būti mažiau aukų?
Sumatros sala yra šiaurės rytų Indonezijoje, kaip tik toje vietoje, kur yra žemės plokščių sandūra. Įvykusio drebėjimo metu tektoninėje plokštėje susidarė apie 1000 kilometrų ilgio plyšys, viena iš plokščių nusileido 10 metrų. Tai ir sukėlė cunamį. Bangų aukštis buvo net iki 20 metrų, jos judėjo 500 kilometrų per valanda greičiu. Ramiojo vandenyno šalyse yra sukurta perspėjimo apie cunamio pavojų sistema, nes praeitame šimtmetyje nuo milžiniškų bangų nukentėjo ne viena šalis. Indijos vandenyne tokių bangų iki šiol nebuvo, todėl ir jokios perspėjimo sistemos nėra. O juk vandenyno banga iki Šri Lankos, Maldyvų ėjo apie 2 valandas, tad pasitraukti iš katastrofos vietos galėjo visi. Bet žmonės, nežinodami apie pavojų, plaukė į jūrą žvejoti ir nardyti, turistai kaitinosi paplūdimiuose.
Ir vėl Kinija
Trečiasis pagal aukų skaičių žemės drebėjimas įvyko Kinijoje. 1976 metų liepos 28-osios ankstų rytą (03:42) netoli pramoninio Tangšano miesto, kuriame gyveno apie milijoną žmonių, pradėjo drebėti žemė. Tai truko apie 15 sekundžių. 242 419 žmonių žuvo (kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog žuvo net 750 000 žmonių), 164 581 žmonės buvo sužeisti. Tie metai Kinijos istorijoje - "prakeiksmo metai".
Pirmiausia kinų valdžia paskelbė, jog žemės drebėjimo stiprumas buvo 7,8 balo, kai kuriuose šaltiniuose buvo teigiama, jog net 8,2 balo. Vėliau oficialiais duomenimis paskelbta, kad stiprumas siekė 7,5 balo.
Po 15 valandų buvo antrasis smūgis, kuris siekė net 7,1 balo. Tai buvo pirmasis žemės drebėjimas, kurio antrasis smūgis buvo toks stiprus ir lygiai toje pačioje vietoje.
Ketvirtoje vietoje pagal mirtinguma - 1138 metais įvykęs Alepo žemės drebėjimas šiaurinėje Sirijos dalyje. Manoma, kad tada žuvo 230 000 žmonių.
Ne ką silpnesnis Kinijoje, Gansu provincijoje, vykęs žemės drebėjimas 1920 metais. Nelaimei, žemės drebėjimas įvyko tuo metu, kai atėjusi naktis ir šaltis privertė bemaž visus gyventojus sulįsti į pastoges. Pusę aštuntos vakaro pasigirdo duslus dundesys, sklindantis iš šiaurės, tarytum sunkiai pakrautos dižiulės mašinos pašėlusiu greičiu lėktų prastu tiltu.
Štai ką pasakoja apie matytus vaizdus vienas misionierius: "Išgirdęs dundesį pamaniau, kad prasideda žemės drebėjimas, todėl užgesinęs lempą išbėgau į lauką. Bet vos tik atsidūriau lauke, pajutau, tarsi kažkas nežmoniškai stipriai smogė man į nugarą. Plačiai išskėtęs kojas lyg koks girtuoklis, besistengiantis nenuvirsti į dulkes, jutau po padais stiprius sukamuosius žemės judesius. Šis pirmasis ir pats stipriausias smūgis tęsėsi dvi minutes, o po jo taip greitai sekė dar 5 - 6 kiti smūgiai, jog aš beveik nepajėgiau jų atskirti vieno nuo kito. Todėl nieko čia nuostabaus, jog mano kolegos manė, kad būta viso labo tik vieno vienintelio smūgio, besitęsusio 6 - 8 minutes: smūgiai sekė vienas po kito su kelių sekundžių pertrūkiais ir susiliejo su kurtinančiai grūvančiais namais, žmonių riksmais ir gyvulių maurojimu, sklindančiais iš po pastatų griuvėsių. Klausytis riksmų buvo siaubinga, jie niekada neišdils man iš atminties... Po šio paties baisiausio smūgio iki pat vidurnakčio žemė vis drebėjo, iš pradžių su 10-15 minučių pertrūkiais, paskui su 15-20 minučių ir galiausiai su 20-25 minučių ramiais tarpais; smūgius lydėjo stiprus požeminis dundėjimas. Ir po vidurnakčio tęsėsi smūgiai, bet po truputį silpnėjo ir retėjo iki 30-40 minučių tarpo. Apie trečią ar ketvirtą valandą ryto pakilo neįprastai stiprus vėjas, todėl kitą dieną per kraupiai pilkšvai žydrą rūko uždangą nebuvo galima netgi įžvelgti priešais stūksančių kalnų..." (Iš knygos "Avarijos ir katastrofos")
Šioje katastrofoje išryškėjo keletas bruožų, būdingų ir 1960 metų žemės drebėjimui Čilėje: itin ilgai besitęsiantis svarbiausias smūgis, taip pat kolosalių mastų nuošliaužos.
Lyg plaukimas jūra
1960 metais gegužės 22 dieną Čilę sudrebino galingiausias visų laikų žemės drebėjimas.
Tą dieną Čilės pietinėje dalyje buvo užfiksuoti 9,5 balo stiprumo pagal Richterio skalę seisminiai smūgiai. Šis žemės drebėjimas, dar vadinamas didžiuoju Čilės žemės drebėjimu, užklupo šalį ankstyvą popietę. Smarkūs virpesiai buvo juntami Havajuose, Filipinuose, Japonijoje ir net Aliaskoje. Drebėjimo epicentre susidarė 25 metrų aukščio cunamio bangos, o 10 metrų aukščio cunamiai pasiekė net Japonijos krantus. Kiek tiksliai būta aukų ir kiek padaryta nuostolių, tiksliai nežinoma, tačiau šiuo aspektu nelaimė nebuvo pati baisiausia. Manoma, jog drebėjimas galėjo pražudyti apie 6000 žmonių bei padaryti žalos už kelis milijardus dolerių.
Per šį drebėjimą žemė virpėjo tolygiai ir ritmingai, tiesa, su nedideliais nukrypimais. Kai kada gyventojams atrodė, kad jie plaukia nedidele valtimi per stipriai banguojančią jūrą. Pertraukos tarp smūgių siekė nuo 10 iki 20 sekundžių; taip tęsėsi daugiau negu 3 minutes, o po to valandą dundėjo silpni smūgiai, kurie ir sukėlė minėtą bangavimo įspūdį. Tiktai ežerų apygardoje, Lifeno apylinkėse šis ilgalaikis žemės drebėjimas neišlaikė savo "stiliaus": po kurio laiko žemė ėmė stipriai ir labai tankiai virpčioti, tarsi svarbiausiasis žemės drebėjimas būtų sukėlęs lokalų energijos išsiveržimą.
Ir vulkanas, ir cunamis
Svarbiausiasis Čilės žemės drebėjimas sukėlė ir cunamį. Netrukus po drebėjimo, kai pakrantės rajonų gyventojai dar nebuvo sugrįžę į namus, pastebėta, kad jūra ima sparčiai trauktis, atidengdama vandenyno dugną gerokai toliau už žemiausio vandens lygio atžymą. Iš ankstesnių žemės drebėjimų patirties valdžia žinojo, ko galima laukti. Pakrantės rajonų gyventojai buvo evakuoti į aukštesnes vietas. Po 10 - 20 minučių jūra grįžo, pašėlusiai greitai užliedama krantą banga, siekusia daugiau kaip 6 metrus aukščio. Visa, kas ten buvo likę - namai, gyvuliai - dingo po vandeniu. Pavyzdžiui, Puerto Savedroje nuolaužos buvo nuneštos beveik 3 kilometrus nuo kranto. Jūra vėl ir traukėsi ir puolė, ir šitaip kartojosi visą antrąją dienos pusę. Aukščiausios kaip paprastai buvo ketvirtoji ir penktoji bangos. Daug žmonių žuvo dėl to, kad pernelyg anksti grįžo į pakrantę.
Ne tiktai Čilė nukentėjo nuo jūros antpuolio. Banga ritosi nuo jos pakrantės, perkirto Ramųjį vandenyną didesniu nei 640 km/val. greičiu ir nė kiek neprarado energijos. Havajuose, kurių valdžia ne sykį turėjo reikalų su cunamiais, jau žinojo apie šios gamtos stichijos artėjimą ir skubiai evakavo gyventojus iš pakrančių rajonų. Daugelyje Havajų salų cunamio amplitudė buvo mažesnė negu tikėtasi, bet Hile dėl ne visai sprantamų priežasčių bangų aukštis viršijo visus nuogąstavimus. Bangos ritosi tikrai gana netrumpą laiką. Pirmoji iš jų pasiekė metro aukštį virš įprasto vandens lygio, antroji siekė apie 3 metrus, trečioji - 12 metrų. Ši trečioji banga peršoko per palei krantą stūksančią sieną ir užgriuvo pakrantės pastatus, nusinešė ištisus vienų namų blokus, o kitus statinius sunaikino vietoje. Nutraukė elektros perdavimo linijas, o elektros stotis, tiekusi elektros energiją Hilui ir didesnei daliai salos, virto griuvėsiais.
Kitame numeryje: Požeminiams smūgiams atsparūs namai Japonijoje ir seisminis aktyvumas Lietuvoje.
