Angela Merkel, Vokietijos federalinė kanclerė
Angela Dorothea Merkel gimė 1954-aisiais Hamburge, pastoriaus ir lotynų bei anglų kalbos mokytojos šeimoje. Dar mokydamasi mokykloje ji priklausė socialistų jaunimo grupei „Laisvasis Vokietijos jaunimas“ (LVJ), kur užėmė Kultūros sekretorės pareigas. Kai baigė vietinę mokyklą, mokslus tęsė Templino ir Leipcigo universitetuose, kur pasirinko studijuoti fiziką. Vėliau dirbo Fizikinės chemijos mokslų akademijoje Berlyne, apgynė daktaro disertaciją.
A. Merkel (nuotr. SCANPIX)
Aktyvios politinės veiklos ėmėsi 1989-aisiais, griuvus Berlyno sienai. Tada ji tapo organizacijos „Demokratinis pabudimas“ nare, vėliau – krikščionių demokratų lydere.
„Tiems, kurie turi ką pasakyti, nereikia makiažo“, – ši garsi A. Merkel frazė bene geriausiai charakterizuoja jos iškilimą politinėje erdvėje. Mažai moteriško žavesio ir daug skvarbaus proto – kaip tik šios savybės padėjo jai beatodairiškai eiti pirmyn. Tiesa, kai jos nuotraukos ėmė nuolat šmėžuoti pirmuosiuose garsiausių pasaulio laikraščių puslapiuose, jos veidą vis dėlto papuošė subtilus makiažas, į akis krito šukuosenos korekcijos – politikei teko pasinaudoti įvaizdžio specialistų paslaugomis.
Tiesą sakant, paprasta išvaizda gana aiškiai atspindi Angelos charakterį. Politikos kuluaruose šnekama, kad bet kurį oficialų susitikimą ji paverčia draugišku pasišnekėjimu. Net neseniai internete pasirodęs vaizdelis, kaip negrabus padavėjas ją apipila alumi, tapo ne sensacija, o įprasta akimirka bare – A. Merkel savitvarda išliko nepriekaištinga. Apžvalgininkai pastebi, kad Vokietijos kanclerė dažnai elgiasi taip, lyg tyčia save šiek tiek menkintų. Neseniai vokiečių žurnalistai jos pasiteiravo apie santykius su Prancūzijos prezidentu. Ji atsakė savo stiliumi: „Manau, kad esu nuobodžiausias žmogus, kokį tik ponui Sarkozy yra tekę sutikti.“ Toks būdas bendradarbiauti jau pavadintas A. Merkel metodu.
Dažniausiai į susitikimus ji vyksta viena, be oficialaus vyro. Bet kai vizitui naudinga suteikti šeimyniškumo, ji išjudina ir jį – garsų chemijos profesorių, buvusį savo dėstytoją. Atžalų šeima nesusilaukė.
A. Merkel – stabili, ramaus charakterio, praktiška fizikė, suminkštinanti kietus politinius kampus. Tik dvi santuokos, nė vieno sekso skandalo. Vienas perbėgimas į kitą partiją, keli „netyčiniai“ informacijos nutekėjimai. Angelos Merkel politikės karjerą galima pavadinti vokiško tikslumo ir pareigingumo etalonu.
Christine Lagarde, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prezidentė
Viena elegantiškiausių pasaulio moterų, Christine Madeleine Odette Lagarde, gimė 1956-aisiais Paryžiuje. Tėvas Robertas Lallouetteʼas – anglų kalbos profesorius, mama Nicole – mokytoja. Iš pradžių Christine svajojo tapti sportininke, net tapo Prancūzijos sinchroninio plaukimo rinktinės nare ir šalies pirmenybėse pelnė bronzos medalį. Beje, sportinis įdirbis ir dabar matyti iš šios moters figūros.
Christine Lagarde (nuotr. SCANPIX)
Christine – atkakli, nebijanti pokyčių ir iššūkių moteris. Tai rodo visi jos gyvenimo faktai. Pavyzdžiui, anksti mirus tėvui, Christine išvyko mokytis į JAV, ten baigusi mokyklą grįžo į Prancūziją, įstojo į teisės mokslus, paskui įgijo magistro laipsnį Provanco Ekso politikos mokslų institute. Po to Christine vėl atsidūrė JAV – jauna teisininkė įsidarbino advokatų kontoroje „Baker & McKenzie“. Jau po kelerių metų vėl grįžo į tėvynę kaip šios advokatų kontoros Paryžiaus biuro vadovė. Beje, tuo metu, kai kontoroje dirbo Ch. Lagarde, įmonės pelnas padvigubėjo, perkopė milijardą JAV dolerių per metus, o „Wall Street Journal Europe“ įtraukė Christine į labiausiai sėkmės lydymų Europos verslininkių penketuką.
Staigus karjeros posūkis laukė 2005-aisiais, kai Ch. Lagarde nėrė į politiką. Tais pačiais metais ji jau tapo prekybos ministre! Vėliau – žemės ūkio ir žuvininkystės ministre, o 2007-ųjų birželį – ekonomikos ir finansų ministre. Įvairūs leidiniai ne kartą ją minėjo kaip vieną daugiausiai sėkmės sulaukusių pasaulio moterų. Žurnale „Forbes“ įtakingiausių pasaulio moterų reitinge ji atsidūrė 17-oje vietoje, žurnalas „Time“ ją įtraukė į pasaulio lyderių šimtuką, o 2009 metais laikraštis „Financial Times“ pavadino ją pačia geriausia finansų ministre Europos Sąjungoje.
Kokia šios moters sėkmės paslaptis? Turbūt charakteris, kuris susiformavo veikiamas ir prancūziško lankstumo, ir amerikietiško tiesmukumo. Jau būdama finansų ministre Ch. Lagarde prancūzus apstulbino amerikietišku tiesumu.Viena populiariausių jos frazių: „Jei benzinas pernelyg brangus, prancūzai tiesiog turėtų persėsti ant dviračių.“ Nepaisant to, kad liaudyje ji buvo praminta Madam Netaktiškumu (prancūziškai netaktiškumas – „La gaffe“, tariamas panašiai, kaip jos pavardė – Lagarde), dėl jos profesionalumo klausimų niekam iki šiol nekilo.
Bene vienintelis žmogus, šią moterį pavadinęs gražia, bet nekompetentinga, buvo liūdnai pagarsėjęs buvęs TVF vadovas Dominiqueʼas Straussas-Kahnas. Tiesa, Christine nė neketino su juo aiškintis santykių. Likimas pats viską sudėliojo į vietas: 2011-aisiais, kai po garsaus skandalo Dominiqueʼas neteko posto, jį užėmė Christine, tapusi pirmąja TVF, jau 66 metus gyvuojančios pasaulinės organizacijos, vadove moterimi.
Ch. Lagarde – išsiskyrusi, turi du sūnus – Pierre Henri (g. 1986 m.) ir Thomą (g. 1988 m.). Jos gyvenimo draugas – verslininkas Xavieras Giocantis (jiedu kartu nuo 2006-ųjų). Christine vegetarė, visiškai nevartoja alkoholio. Sportas, ypač plaukimas, iki šiol liko vienu mėgstamiausių jos laisvalaikio užsiėmimų, taip pat Christine mėgsta darbus sode – sako taip išliejanti įtampą, kuri nori nenori susikaupia ten, kur renkasi pasaulio galingiausieji.
Hillary Clinton, JAV valstybės sekretorė
„Moteris, kuri žino, ką gali, ko nori ir kaip to pasiekti“, – būtent tokiais žodžiais dabartinę JAV valstybės sekretorę apibūdina dauguma jos bičiulių ir kolegų. Nors Hillary, kaip visi atsimena, teko ištverti tikrai nemalonių istorijų, ji niekada viešumoje nepasirodė sutrikusi, išsigandusi ar liūdna.
Hillary Clinton (nuotr. SCANPIX)
Hillary Rodam gimė 1947-aisiais Čikagoje. Mama Dorothy – namų šeimininkė, tėvas – pardavėjas, vėliau įkūręs nedidukę tekstilės įmonę. Dar paauglystėje Hillary svajojo tapti astronaute, net buvo nuvykusi į NASA pasidomėti, kaip galėtų savo svajonę įgyveninti, tačiau grįžo nusivylusi – moterų į astronautų būrį tuo metu nepriėmė. Veikiausiai kaip tik tada ji užsidegė pirmosiomis feminizmo idėjomis, kurios lydėjo visą karjerą. Hillary visada buvo aktyvi – įstojusi mokytis į Velslio koledžą tapo studentų savivaldos aktyviste, organizavo demonstracijas prieš karą Vietname.
Vėliau, Jeilio universitete studijuodama teisę, Hillary susipažino su būsimuoju vyru, vos metais už ją vyresniu studentu Billu Clintonu. Jiedu susituokė, o po penkerių metų susilaukė „genialaus kūdikio“ – taip ji pati pavadino dukrą Chelsea. Mergytė gimė trimis savaitėmis per anksti, po cezario pjūvio. Mama tvirtino, kad priešlaikinį gimdymą išprovokavo pernelyg stiprios jos emocijos teismo salėje – laukdamasi 8 mėnesį ji atstovavo byloje dėl globos teisių.
Juristės karjeros nenutraukė jokie gyvenimo pokyčiai. Hillary visada aktyviai dirbo ir išmintingai derino mamos ir perspektyvios teisininkės vaidmenis. Chelsea ūgtelėjus nuolat su ja palaikydavo ryšį telefonu, faksu siųsdavo nurodymus įvairiais buities klausimais.
Kaip teisininkė dar 1988-aisiais H. Clinton įtraukta į pačių versliausių teisininkų sąrašą („National Low“ žurnalas), pateko į geriausių JAV teisininkų šimtuką.
Tapusi pirmąją JAV ponia ji nuolat aktyviai bendradarbiavo su vyru. Sklandė gandų, kad net Baltuosiuose rūmuose reikalavo ją vadinti ne pirmąją ponia, o prezidento partnere! Nuo vyro ji neatsitraukė net 1998-aisiais, įsiplieskus garsiajam sekso skandalui. Priešingai nei būtų pasielgusios daugybė moterų, į viešumą iškilus vyro neištikimybei ir visam pasauliui aptarinėjant pačias intymiausias šios nemalonios situacijos detales, Hilary neišsiskyrė su vyru, neatitolo nuo šeimos, išliko rami ir toliau dirbo savo darbą. Toks elgesys tik dar kartą pabrėžė jau anksčiau susikurtą sumanios, emancipuotos ir išmintingos moters įvaizdį. Tiesa, daugelis amerikiečių iki šiol mielai atgaivina temą, kas iš tiesų yra Clintonų santuoka: meile grįsta dviejų žmonių sąjunga ar sumanus, abiems naudingas, apskaičiavimais grįstas sandoris?
Nuo 2000-ųjų moteris savarankiškai ėmėsi aktyvios politinės veiklos – ji išrinkta į JAV senatą, net ketino kelti kandidatūrą į JAV prezidento postą. Tiesa, vėliau atsitraukė ir aktyviai ragino šalininkus palaikyti kitą kandidatą, dabartinį JAV prezidentą Baracką Obamą. Kaip tik darbuodamasi jo administracijoje moteris tapo valstybės sekretore.
Apie H. Clinton gyvenimą parašyta bemaž 100 biografinių knygų. Kas įmins šios moters stiprybės, ryžto, geležinės valios ir santuokinio gyvenimo sėkmės paslaptį?
Yingluck Shinawatra, Tailando ministrė pirmininkė
Istorija, kaip vidutinio sluoksnio moteris pasiekia vieną aukščiausių postų šalyje, kur tradiciškai labiau vadovauja vyrai. Tiesa, ji galėjo pasiremti tėvo ir brolio pasiekimais – be jų Yingluck turbūt nebūtų tapusi šalies premjere. Ir štai kaip tai nutiko.
Yingluck Shinawatra (nuotr. SCANPIX)
Yingluck Shinawatra gimė 1967-aisiais Čiang Mai, Tailande. Ji buvo jauniausia 9 vaikų šeimoje. Tėvas – regioninio parlamento deputatas. Gimtąjame mieste Yingluck baigė universitetą, apgynė politologijos ir valstybės valdymo bakalauro darbą. Paskui baigė Kentukio valstijos universitetą JAV, įgijo informacinių sistemų valdymo magistro ir verslo administravimo diplomus.
Baigusi universitetą Yingluck įsisuko į šeimos telekomunikacijų verslą kompanijoje „Shinawatra Directories“ ir greitai tapo įmonės pirkimų ir operacijų skyriaus vadove. Vėliau ją pasikvietė Tailando telekomunikacijų verslo lyderiai. Yingluck Shinawatra vardas garsiau sušmėžavo žiniasklaidoje 2006-aisiais, kai kompanija AIS buvo parduota. Pardavimo procesą, išgarsėjusį didžiuliu korupcijos skandalu, kuravo Yingluck.
Paskui moteris vėl tapo šeimos kompanijos „SC Asset“ direktore. Kaip tik tuo metu jos brolis Taksinas, penkerius metus ėjęs šalies premjero pareigas, susilaukė politinių oponentų nepasitenkinimo, prarado postą, valdžią perėmė opozicija. Taksino įkurta viena, paskui kita partija uždraustos. 2009-aisiais imta vis garsiau kalbėti, kad į politiką gali ateiti Taksino sesuo, Y. Shinawatra.
Partija „Pheu Thai“ („Tailandui“) išties išrinko ją savo rinkimų sąrašo lydere. Rinkimų kampanijoje Yingluck pažadėjo kovoti su penkerius metus trukusio politinio nestabilumo padariniais, mažinti skurdo lygį ir net padovanoti kiekvienam šalies moksleiviui po kompiuterį. Tuo metu jos brolis Jungtiniuose Arabų Emyratuose slapstėsi nuo jam skirtų kaltinimų korupcija.
2011 metų parlamento rinkimuose partija „Pheu Thai“ šventė pergalę, Y. Shinawatra išrinkta šalies ministre pirmininke. Taip ji tapo pirmaja premjere moterimi ir jauniausia ministre šalies istorijoje.
Žurnalas „Forbes“ ją 2008-aisiais įtraukė į įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą. Yingluck ištekėjusi, turi sūnų. Pasaulio žiniasklaida netruko apdovanoti ją tokiais epitetais kaip „graži, turtinga ir protinga“. Ji išties atrodo žavi ir pasitikinti savimi. Fotografai mielai skuba fiksuoti jos fotogenišką šypseną.
Kilusi iš viduriniojo sluoksnio, galima sakyti, pati susikūrusi karjerą, atkakli, ryžtinga, gudri, ji netrukus tapo akivaizdžia šalies lydere. Tiesa, manoma, kad faktiškai šalį vis dar valdo jos brolis Taksinas, savo mažąją sesutę iki šiol vadinantis „savo klonu“. Tačiau negalima nepastebėti, kad Yingluck puikiai sekasi tęsti brolio pradėtus darbus, daugelyje sričių ji pranoksta Taksiną, pelno sau politinių pliusų pasitelkusi į pagalbą ir puikų verslininkės mąstymą, ir, žinoma, moterišką žavesį.
Laura Mureikaitė
