Seimas antradienį neapsisprendė ir atidėjo sprendimo dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo priėmimą.
Seimo nariai, turėję aiškią poziciją taikyti Lietuvos ekonomikos apsaugą ir pasinaudoti Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą sutarties suteikiamomis galimybėmis, suabejojo. Kokios jėgos taip atkakliai priešinais šio klausimo iškėlimui tarptautiniu lygiu?!
Nesuvokiamas užsispyrimas, su kuriuo prieš IAE darbo pratęsimą agituoja Lietuvos ministrai, ambasadoriai.
Jei yra nors viena galimybė iš 100 pasiekti Lietuvai naudingo sprendimo, ją reikia išnaudoti. Jei prezidentas ir premjeras nedrįsta kreiptis į Europos Komisiją, tai privalome jiems padėti arba patys prisiimti tą nemalonią pareigą – „karūna nenukris“, o tokioje situacijose sėdėti ir nieko neveikti yra per didelė prabanga.
Bandymas derėtis iš Lietuvos jokių milijoninių paramų neatims, kaip gąsdina mūsų aukštieji pareigūnai, bet jų nenoras net bandyti derėtis dėl pratęsimo kelia įvairių minčių dėl tikrojoj tokio elgesio priežasčių.
Pritariu LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkei Birutei Vėsaitei, kad Lietuvos valdžios pareiga yra rūpintis Lietuvos žmonių gerove, o ne savo asmeniniu įvaizdžiu Briuselio biurokratų akyse.
B. Vėsaitė paragino balandžio mėnesį paversti Ignalinos veiklos pratęsimo lobizmo Briuselyje mėnesiu. Aš, kaip Lietuvos žmonių išrinkta europarlamentarė, suprantu, kad tai daryti yra tiesioginė mano ir mano kolegų pareiga ir aktyviai įsijungsiu į šią veiklą. Manau, kad tokiu lobizmu turime užsiimti ne tik Briuselyje, bet ir Lietuvoje - o ne gąsdinti žmones mistinėmis pasekmėmis dėl tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymo.
Visiems oponentams, kurie tiki suinteresuotų pusių brukama netikslia informacija, noriu dar kartą pabrėžti – YRA GALIMYBĖ DERĖTIS DĖL IAE VEIKLOS PRATĘSIMO!
2007m. gegužės 1d. sueina trejų metų terminas, ir nuo tos dienos pagal stojimo į ES sutarties 37 straipsnio sąlygas Lietuva turį teisę prašyti apsaugos priemonių, jei mums kiltų energetikos problemų.
Sutartyje numatyti tam tikri saugikliai, kuriais Lietuva gali pasinaudoti, jei mūsų šaliai kiltų problemų apsirūpinant energija. Jei iki 2012 m gruodžio 31 d. Lietuvoje sutriktų energijos tiekimas, tai įsigalioja bendroji apsaugos sąlyga, nurodyta Stojimo akto 37 straipsnyje.
Nuo šių dokumentų pasirašymo datos iki dabar situacija pasaulinėse, o taip pat ir Lietuvos energetikos rinkose ženkliai pasikeitė mums nepalankia linkme. Todėl 2006m rugsėjo mėn. ir papildomai gruodžio mėn. Tarybos paklausiau, ar susiklosčius naujai situacijai, galime į Ignalinos atominės elektrinės II-ojo bloko uždarymo terminus pažiūrėti naujai.
Taryba (pirmininkaujant Suomijai) į mano paklausimą atsakė gana aiškiai: "Pagal 37 straipsnio nuostatas suinteresuota valstybė narė, norėdama pasinaudoti tokia galimybe (taikyti bendrąją apsaugos sąlygą - aut.) turi pirmiausia prašyti Komisijos, remdamasi surinkta ir jai perduota informacija, leidimo imtis išsaugojimo priemonių. Po to Komisija duoda sutikimą toms išsaugojimo priemonėms, kurios jos manymu, yra būtinos. Taigi Komisija turi įvertinti, ar galima leisti imtis priemonių, kurias yra numačiusi klausimo autorė (Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo -aut.)".
Taigi, kyla klausimas, ar mes visiškai nemokam skaityti savo pačių pasirašytų sutarčių, ar tai jau darom sąmoningai?
Dr. Danutė Budreikaitė yra Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.
