Sunku rasti tinkamą apibūdinimą tam, kas ketvirtadienio rytą vyko Seime. “Chaosas”, “suirutė” ar, kaip taikliai pastebėjo vienas žurnalistas, bergždžias bei padrikas Žečpospolitos laikus primenantis Seimo posėdis – tai apibūdina aplinką, bet ne keistą sumišimo ir pažeminimo jausmą, apėmusį daugelį parlamentarų, įveltų į beprasmiškas diskusijas dėl posėdžio darbotvarkės.
Tapo akivaizdu, kad Seimo laivas, pastaruosius metus gana kerėpliškai vairuojamas tarp partinių interesų rifų bei audrų, jei ir neprakiuro visiškai, tai bent jau ėmė kaip reikiant semti vandenį. Tad, kol dar neprisiėjo visiems šokti į gelbėjimosi valteles, būtina pakeisti kapitoną.
Ne tik dėl vakarykščio posėdžio pasiūlėme pareikšti nepasitikėjimą dabartiniu Seimo pirmininku Viktoru Muntianu. Įvairiausių nesu(si)pratimų, prieštaravimų ir blaškymosi pastaruoju metu netrūko. Tapo aišku, jog ypač dabar, veikiant mažumos Vyriausybei, kuomet lietuviškosios politinės kultūros sąlygomis mažiausi trikdžiai gali sukelti krizei artimą įtampą, Seimui tiesiog būtinas chirurgiškai tikslus ir įžvalgus vadovavimas, kuriam dabartinis parlamento vadovas, deja, nėra pajėgus.
Tačiau tai dar ne viskas. Bent jau mes, liberalai, nepamiršome, dėl ko posto neteko dabartinio Seimo vadovo pirmtakas Artūras Paulauskas. Juk per visus metus taip ir nebuvo žengtas nė vienas ryžtingesnis žingsnis link parlamento kanceliarijos pertvarkos ir čia klestėjusios neskaidrios, prielaidas privilegijoms klestėti sudariusios sistemos išardymo. Tuo metu padėtį Seimo kanceliarijoje pavadinome “nomenklatūriniu feodalizmu”, ir nors garsesnių “privilegijų skandalų” pastaruoju metu nekilo, tačiau niekas nebuvo pakeista. Seimą išskirtinėmis sąlygomis ir toliau aptarnauja ta pati maitinimo įmonė, neatsisakyta parlamentui nebūdingų funkcijų – toliau plečiamas Seimo autoūkio paslaugų asortimentas, netgi planuojamos naujo viešbučio statybos … Be to, atrandamos ir naujos galimybės – pavyzdžiui, piktnaudžiauti Seimo Informacijos analizės skyriaus paslaugomis.
Čia labai tiktų prisiminti vieną rinkiminį šūkį: “Nusipelnėme gyventi geriau”. Kai kas jį, turbūt, supranta kaip galimybę pasinaudoti ką tik paminėtais Seimo privalumais. Aš jį traktuočiau kiek kitaip – “nusipelnėme geresnės, efektyvesnės, ryžtingesnės Seimo vadovybės, kuri leistų ne tik išspręsti minėtas problemas, bet ir užtikrintų, jog bent paskutiniuosius kadencijos metus praleisime nuoširdžiai ir sklandžiai dirbdami”.
Petras Auštrevičius yra Seimo narys
