Petras Auštrevičius

Esame liudininkais situacijos, kuomet piliečių nusivylimas valdžia ir valstybe, politinės sistemos bevaisis uždarumas, nacionalinių idėjų niveliacija pasiekė kritinį tašką. Kas toliau? Tolimesnė politinės sistemos stagnacija, o gal visuotinis pripažinimas, kad klydome kovodami dėl laisvės ir ateities? Esame kryžkelėje, kai apsisprendimas, kur ir su kuo eiti, lems kuo mes tapsime ir būsime.

Vertinant šių dienų valdančiųjų veiklą reikia rasti atsakymą į vieną klausimą: - ar gali esančios koalicijos keturiems penktadaliams pagelbėti vienas papildomas penktadalis?Atrodo, kad valdantieji ketina tik aritmetiškai spręsti savo veiklos bėdas ir stengiasi užsitikrinti  balsavimų kiekybės, bet ne kokybės persvarą. Ką gali pakeisti Naujosios sąjungos prisijungimas prie koalicijos? Švietimo problemų sprendimą? Ne, nes to neįstengia išspręsti dabartinis ministrų kabinetas.

Gruodžio 21 d. – Lietuvos įsiliejimo į Šengeno erdvę data – į Lietuvos istoriją bus įrašyta kaip diena, kurią žengtas dar vienas svarbus Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą žingsnis. Lietuvos įsiliejimas į Šengeno erdvę – puikiausias pavyzdys, liudijantis, kad ir būdami ES šalimi nare sėkmingai tęsiame integraciją. Kitaip tariant – vis labiau artėjame prie tų valstybių, kuriuos yra nužengusios tolimą kelią nuo formaliosios narystės ir yra Europos Sąjungos branduolys.

Pirmalaikių rinkimų tema neišvengiamai yra gyva ir labai aktuali daugeliui politikų ir, žinoma, rinkėjų. Ši tema nuolat eskaluojama, net ir prašymais priimti sprendimą iš šalies, nors atsakomybė tenka Seimui. Kai kurių parlamentarų išankstinė nuostata, kad Seimui nepavyks susitarti dėl pirmalaikių rinkimų, stebina, nes būtent pirmalaikiai rinkimai – alternatyva susiklosčiusiai kontroversiškai mažumos Vyriausybės ir menkai sustyguotai Seimo veiklai.

Vis labiau smunkant piliečių pasitikėjimui valdančios mažumos koalicijos partneriais ši Vyriausybė kaip skęstantis šiaudo griebiasi priemonių, kurios nedera visuomenės interesus atstovaujančiai valdžiai. Politinės valios ir ryžto stoka pastebima visose Vyriausybės veiklos srityse.

Viso pasaulio valstybės puikiai žino, kad dėl investuotojų verta pakovoti, imantis iniciatyvų ir panaudojant visas turimas galimybes.Investicijų pritraukimas reiškia didžiulį stimulą šalies ekonomikai: valstybėje investuojamas kapitalas, sukuriamos naujos darbo vietos, diegiamos šiuolaikiškos technologijos. Todėl papildomos pastangos ieškant investuotojų ir užtikrinant patrauklias investavimo sąlygas – vertas pastangų procesas, kuris atsiperka su kaupu.

Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, pravartu plačiau pažvelgti į lietuvių tarpusavio ryšius pasaulyje. Liepos mėnesio pradžioje Demokratinės politikos institutas LR Seimo Užsienio reikalų komitete pristatė parengtą studiją “Airijos, Izraelio ir Lenkijos santykių su išeivija ir emigracijos politikos modelių analizė”. Reikia pasidžiaugti tuo, jog studija puikiai išpildė visus joje keltus uždavinius: parinktos reprezentatyvios šalys, išsamiai atskleista tema, pateiktos naudingos rekomendacijo...

Čia tai bent! Atrodo, karštoje Provanso saulėje pastaruosius kelerius metus snūduriavusi Prancūzija sulaukė gaivaus pavasarinio vėjo gūsio. Vėjo vaidmenį, suprantama, atlieka naujasis Eliziejaus rūmų šeimininkas – Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Pirmųjų 100 dienų naujosiose pareigose programa ambicinga: perskirstyti šalies biudžetą ir mažinti mokesčius, įskaičiuojant 5 proc.

Sunku rasti tinkamą apibūdinimą tam, kas ketvirtadienio rytą vyko Seime. “Chaosas”, “suirutė” ar, kaip taikliai pastebėjo vienas žurnalistas, bergždžias bei padrikas Žečpospolitos laikus primenantis Seimo posėdis – tai apibūdina aplinką, bet ne keistą sumišimo ir pažeminimo jausmą, apėmusį daugelį parlamentarų, įveltų į beprasmiškas diskusijas dėl posėdžio darbotvarkės.