Lietuvos Respublikos prezidentas 2007 metų kalboje pastebėjo, kad valstybei pagaliau reikia ryžtis apskričių reformai. Ne pelno viešoji įstaiga „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios vienas tikslų yra populiarinti naująją viešąją vadybą, parengė strateginius metmenis, kaip galėtų būti reformuojamos Lietuvos apskritys. Siūlymai yra fondo nuomonė ir nėra užsakyti. Projekte naudoti naujosios viešosios vadybos principai, Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentai bei patirtis.
Reformą reikėtų pradėti jau dabar, kad išrinkus naują savivaldą 2011 metais, pasirinktas modelis pradėtų veikti. Dabartinės apskričių administracijos spės baigti žemės reformą, kuri yra unikali ir turėtų būti baigta iki 2008 m. Kiti reformos žingsniai, be strategijos parengimo, turėtų būti galimybių studija, konsultacijos su savivaldybių asociacija, teisininkais, vadybininkais, politikais, bendruomenėmis ir gyventojais.
Všį „Naujosios viešosios vadybos fondas“ strateginiuose metmenyse atsižvelgdamas į gyventojų nuomonę ir dabarties realijas aptaria reformos priežastis, kryptis ir tikslus. Pagrindinė reformos idėja yra įdiegti regioninę savivaldą. Regioninį valdymą perkelti į aukštesnį lygį – įvesti demokratinį valdymą, o tiesioginį finansavimą iš centrinės valdžios pakeisti programiniu.
Fondo ekspertai remdamiesi Europos Sąjungos patirtimi siūlo nenaikinti apskričių, o jas reformuoti, bei išlaikyti dabar vartojamą sąvoką „apskritis“. Dešimt apskričių sumažinti iki penkių ir jas suskirstyti pagal etninę, kultūrinę, gamtinę, kalbinę ir istorinę patirtį į Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos) ir Mažosios Lietuvos (Pamario) regionus.
Kuriant regioninę savivaldą valdymą reiktų demokratizuoti ir atiduoti bendruomenei. Apskrities viršininkas būtų renkamas savivaldybių tarybų narių suvažiavime – seimelyje ir jiems atsakingas. Administracija atsisakytų nebūdingų funkcijų, susijusių su gyventojų poreikių tenkinimu, o susikoncentruotų į plėtros, užimtumo, gyventojų pajamų ir verslo sąlygų nelygybės mažinimą ir tolygų regioninį vystymąsi.
Fondo ekspertai siūlo apskrities veiklą ir biudžetą grįsti programomis. Apie 80 proc. finansavimo turėtų sudaryti Lietuvos Vyriausybės, Europos Sąjungos ir kitų finansinių institucijų skirtos tikslinės lėšos. Toks autonominis modelis būtų orientuotas ne į biurokratijos išlaikymą, o į rezultatą. Taigi mažintų lėšų švaistymą, didintų efektyvumą ir taupytų valstybės pinigus.
Taip reformuota apskričių sistema efektyviai paskirstys viešąjį administravimą tarp valstybinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijų. Apskritys taps Lietuvos etnokultūriniais regionais, kurie saugos ir puoselės vietinį savitumą, o apskričių administracija dirbs bendruomenės naudai ir tenkins jos poreikius, finansuodama ne biurokratų veiklą, o pasiekimus ir rezultatus.
Gytis Janišius, Naujosios viešosios vadybos fondas
