Zigmas VYTENIS
Tokia šilta žiema visai neblogai - neslidūs keliai, statybininkai dirba įprastu režimu. Iki Naujųjų metų dar ir už šildymą nereikėjo tiek daug mokėti. Ir dabar, kai dujos taip stipriai pabrango, galime save bent jau raminti, kad jei būtų buvę šalta, būtume mokėję dar daugiau.
Tiesa, kai kam toks šiltas oras ir neparankus. Energetikai negauna planuotų milijonų. Neturi darbo slidžių trasų savininkai, šiltų rūbų ir rogučių pardavėjai. Šiltos žiemos nepalankios ir žemdirbiams. Žiemkenčiams reikia žemos temperatūros, o kai visą laiką šilta, augalai pradeda vegetuoti žiemą.
Gausybė anomalijų
Išskirtinė žiema nebestebina ir sinoptikų. Jie sako, jog Lietuvoje panašūs orai jokia retenybė. Visai neseniai - 2000-aisiais metais - ir gruodis, ir sausis buvo labai šilti. Šiltas ruduo ir žiema taip pat buvo 1959, 1961 metais, bet tada apie globalinį atšilimą niekas nekalbėjo. O dabar sako, kad atšilo visiems laikams, nors dar prieš metus kitus kalbėta apie globalinį atšalimą. Kaip tik prieš porą metų sausį rusiško speigo sparnas užkabino Lietuvą taip, kad ne tik tvoros poškėjo, bet ir radiatoriai sproginėjo. Tokį šaltą sausį žmonės prisiminė, kad šaltos žiemos, kai net užšalo visa Baltija, buvo ir 1940, ir 1942 metais. Po to šalta buvo 1970, 1979 metais, o 1964 metais kovo 8-ąją Lietuvoje buvo net 37 laipsniai šalčio.
Ir vis dėlto klimatas keičiasi. Pasaulio meterologijos organizacija, registruojanti gamtos anomalijas paskelbė, kad 2007-ieji pasižymėjo anomalių gamtos reiškinių gausybe. Vien JAV buvo pasiekti 263 oro temperatūros rekordai. Be tik, kai kuriuose rajonuose buvo jiems nebūdingų reiškinių. Pavyzdžiui, uraganas Niujorke.
Verta pažymėti ir tai, jog kuomet 60 procentų JAV teritorijos kentėjo nuo sausros, Artimuosiuose Rytuose virš Irano ir Omano liepos mėnesį siautėjo ciklonas su stipriomis liūtimis, o tai visiškai nebūdinga šioms vietovėms vasarą. Pietų Afrikos Respublikoje pirmą kartą per 25 metus smarkiai snigo, o Europos šalys kentėjo tai nuo kaitros, nusinešusios dešimtis gyvybių, tai nuo liūčių, sukėlusių didelius potvynius.
Mokslininkai pažymi, kad beveik visi oro temperatūros rekordai yra maksimalūs rodikliai, o tai siejama su globaliu klimato atšilimu. Šis neigiamas reiškinys yra žmonijos veiksmų pasekmė ir jeigu žmonija greitu metu nesiims jokių veiksmų, skirtų drastiškai mažinti žalingą poveikį gamtai, ji rizikuoja susidurti su dar didesnėmis problemomis. Apie tai, kad Žemėje klimatas atšils, mokslininkai žinojo, tačiau dauguma galvojo, kad ozono skyles, ir globalinio atšilimo padarinius pajus tik mūsų anūkai. Paaiškėjo, kad ekologinių kataklizmų reikia saugotis mums patiems.
Dar 1997 metais 141 pasaulio valstybė pasirašė Kioto protokolą, pagal kurį iki 2012 metų šalys įsipareigojo išmetamų teršalų kiekį sumažinti 5,2 proentais. Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 8 procentais. Deja, ne visos šalys laikosi kioto susitarimų. JAV, Kinija išmeta į orą milijardus tonų anglies dvideginio ir beveik nieko nedaro, kad sumažintų teršalus.
Kas išnyks pirmas
Kylant temperatūrai, amžinasis įšalas pamažu tirpsta. Mažėjant ledo, tamsėjantis žemės paviršius sugeria daugiau saulės skleidžiamos šilumos. Jei pasaulyje temperatūra pakils 2-3 laipsniais, planeta labai smarkiai pasikeis. Tirpstant ledynams, jūrose pakils vandens lygis, todėl daug teritorijų atsidurs po vandeniu. Spėjama, kad jūros lygis pakils iki 59 centimetrų, todėl pasikeis ir Baltijos pajūris. Gali atsitikti taip, kad dabartinius paplūdimius matysime tik nuotraukose, o Klaipėda ir Nida vis dažniau pajus potvynių grėsmę. Tačiau kituose pasaulio regionuose bus gerokai baisiau. Dėl kylančio vandens pavojuje atsiduria tokios šalys kaip Kiribatis (jis yra Okeanijoje, išsidėstęs 33 salose, esančiose jūros lygyje), tokie milijoniniai miestai kaip Šanchajus, Buenos Airės.
Toks ledo tirpimas sukelia ir neįprastus vėjus. Prognozuojama, kad atšilimas palies visus žemės regionus, nuo jo nukentės kas dešimtas gyventojas.
Sunkiausiai prie pasikeitimų pasaulyje prisitaiko gyvūnai, o didžiausias pavojus - plėšrūnams. Ekspertų teigimu, jau dabar pasaulyje sparčiai nyksta gorilos, jaguarai, lūšys. Brakonieriavimas, ligos Centrinės Afrikos šalyse gorilų populiaciją per 25 metus sumažino 60 procentų, o Paragvajuje, Argentinoje ir Brazilijoje per tą laiką jaguarų sumažėjo beveik 7 kartus. Į naujausią nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą įtraukta daugiau kaip 16 000 rūšių, kurioms gresia išnykimas. Dar 1996 metais į šį sąrašą pateko apie 10 000 rūšių.
Klimato kaita Lietuvoje
Jau minėjome, kad šylant klimatui mūsų pajūrio paplūdimiai gali atsirati po vandeniu, tačiau kol kas, palyginus su kitais pasaulio regionais, galime teigti, kad gyvename kaip pas Dievą užantyje. Dideli potvyniai mums negresia, nes nėra kalnų, o liūčių tikėtis irgi neverta. Žemė iki šiol irgi beveik nedrebėjo. Visą laiką buvo manoma, kad Lietuvoje ir aplinkinėse teritorijose galimi iki 4,5 balo žemės drebėjimai. 2004-aisiais Kaliningrado srityje jau būta galingesnių smūgių, tad prognozės gali pasikeisti. Tačiau kol kas Pasaulio bankas mus laiko viena iš saugiausių valstybių. Bankas yra išanalizavęs ir įvertinęs galimus ekonominius nuostolius dėl gamtinių nelaimių.
Taip viskas atrodo iš toliau ir ne specialistams. Specialistai pastebi, kad antroje XX amžiaus pusėje klimatas ėmė keistis ir Lietuvoje.
Dažnesnės audros - anksčiau uraganai Lietuvoje buvo retas reiškinys, o dabar siautė 1999 metais ("Anatolijus"), 2005 metais ("Ervinas"). Jie traukė elektros tinklus, vartė medžius, griovė silpnesnius pastatus. Vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006 metais) ir liūtys (2005, 2007 metais). Keičiasi paukščių parsridimo ir išskridimo laikas, plonėja ledo danga ant upių ir ežerų (ji sunyksta anksčiau), vis dažniau potvyniai prasideda vasario mėnesį.
Štai praėjusią vasarą per Lietuvą nusirito net 5 karščio bangos, o oras buvo įkaitęs net iki 34 laipsnių. Tačiau vidutinė vasaros temperatūra nebuvo rekordinė. Liepos pradžioje iškrito daugybė kritulių ir upėse prasidėjo potvynis. Iš krantų išsiliejo Nemunas, Danė, Totoriškių ežere po stipraus lietaus vanduo pakilo net 12 centimetrų. Staigūs potvyniai pavojingi tiltams, užtvankoms, hidroelektrinėms, laivybai.
Neramu ir vyriausybėms, ir gyventojams
Vyriausybė su klimato permainomis siūlo grumtis specialiu įstatymu ir jau patvirtino Klimato kaitos įstatymo koncepciją. Kol kas su klimato kaita susijusius santykius reguliavo tik atskiri teisės aktai. Anot Vyriausybės spaudos tarnybos, toks gan fragmentiškas reglamentavimas, neapima visų galimybių mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Koncepcija numato, kad įstatymas turi nustatyti valstybės institucijų teises ir pareigas vykdant tarptautinius įsipareigojimus, įtvirtinti pagrindinius reikalavimus šiltnamio dujų išmetimo stebėjimui. Tai daroma atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas ir į gyventojų reakciją.
Rinkos tyrimų kompanija "AC Nielsen Baltics" kartus su Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių tyrimų institutu atliko apklausas ir išsiaiškino, kad Baltijos šalyse klimato pokyčiais labiausiai susirūpinę Lietuvos gyventojai. Per tyrimą paaiškėjo, kad net du iš penkių apklaustųjų pasaulyje nori, kad vyriausybės apribotų anglies dvideginio išskyrimą į aplinką ir investuotų į tyrimus, padėsiančius rasti mažiau kenksmingus ir energiją tausojančius sprendimus.
Amžinas ginčas
Yra ir kitaip manančių mokslininkų (nors kuo toliau), tuo jų mažiau. Jie teigia, kad tie gausėjantys uraganai, potvyniai ir klimato atšilimas - nieko baisaus, o vyksta normali klimato kaita. Juk Žemė jau ne kartą išgyveno apledėjimus ir atšilimus. Šalant klimatau, augo poliarinės ledų kepurės, seko vandenynai, augalai ir gyvūnai traukė arčiau pusiaujo. Kai kurios rūšys neprisitaikė ir visai išnyko. Po to ledai traukėsi, vandens lygis kilo, klimatas atšilo. Tuo laiku pramonės nebuvo, atmosferos niekas neteršė, bet klimatas vis tiek nebuvo stabilus. Tokie atšilimai ir atšalimai veikė ne tik gyvūniją ar augmeniją, bet sukeldavo ir karus, ir tautų migraciją.
Meterologiniai rekordai Lietuvoje
Aukščiausia temperatūra buvo užfiksuota 1994 m. liepos mėnesio 30 dieną. Zarasuose - 37,5. Žemiausia Utenoje 1936 metais vasario 1 dieną - -42,9. Didžiausias paros kritulių kiekis iškrito 1980 metais liepos 2 dieną Dusetose - 250 mm. 1994 metų liepos mėnesį visiškai nelijo Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje ir Telšiuose, o 2002 metų rugpjūtį nė lašas neiškrito Laukuvoje, Palangoje, Raseiniuose.
Smarkiausias vėjas siautė 1970 metų spalį ir 1999 gruodį Nidoje, 1967 ir 1970 metais spalį Klaipėdoje ir 1986 metais birželį Utenoje - 40 metrų per sekundę.
Storiausia sniego danga buvo 1931 metais kovą. Laukuvoje - 94 centimetrai, o labiausiai dirvožemis buvo įšalęs 1969 metų kovą lazdijuose - 145 centimetrai.
1969 metų vasario mėnesį pūga be pertraukos siautė Panevėžyje 78 valandas ir 25 minutes.
