REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
30
Apskritojo stalo diskusija (Nuotr. Augusto Didžgalvio)
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

2023 m. spalio 30 d. Lietuvos gėjų lyga kartu Seimo kontrolierių įstaiga surengė tarpinstitucinę apskritojo stalo diskusiją dėl ES LGBTIQ lygybės strategijos įgyvendinimo ir nacionalinio LGBTIQ žmogaus teisių plano poreikių, kurioje dalyvavo virš 20 atstovų iš ministerijų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių srityje.

30

2023 m. spalio 30 d. Lietuvos gėjų lyga kartu Seimo kontrolierių įstaiga surengė tarpinstitucinę apskritojo stalo diskusiją dėl ES LGBTIQ lygybės strategijos įgyvendinimo ir nacionalinio LGBTIQ žmogaus teisių plano poreikių, kurioje dalyvavo virš 20 atstovų iš ministerijų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių srityje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai pažymėjo, kad Lietuvai iki šiol nepavyko priimti nacionalinio žmogaus teisių plano, o dabartiniuose valstybės strateginio planavimo dokumentuose LGBTIQ lygybės klausimai yra integruoti tik labai nedidele apimtimi, nesudarant prielaidų kokybiniams pokyčiams, o kai kurioms LGBTIQ srities problemoms dėmesio nėra skiriama.

REKLAMA

Seimo kontrolierių įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė susitikime teigė, jog LGBTIQ asmenų teises apimanti nacionalinė strategija ar planas suteiktų teisinį pagrindą imtis veiksmų pažymint, kad LGBTIQ asmenų teisių klausimai, nepaisant egzistuojančių krizių, ekstremaliųjų situacijų ar iššūkių, yra svarbūs ir turi būti sprendžiami dabar.

„Strategija ar planas turėtų būti bendrų bei tolimesniems veiksmams įpareigojančių pastangų rezultatas, taip pat ir sutarimas, jog šioje srityje yra reikalingi reikšmingi pokyčiai“, – pažymėjo dr. E. Leonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Diskusijoje dalyvavę nevyriausybinio sektoriaus žmogaus teisių aktyvistai minėjo Vyriausybės ir Seimo lyderystės kompleksiškai sprendžiant žmogaus teisių klausimus trūkumą, tuo tarpu institucijų atstovai taip pat akcentavo resursų numatymo būtinybę.

Tačiau tam, kad nacionalinis LGBTIQ teisių planas padėtų koordinuoti veiklas tarp institucijų, numatyti strateginius prioritetus ir finansavimo šaltinius, užtikrinti jau vykdomų veiklų tvarumą ir tęstinumą pritarė visi pasisakę apskritojo stalo diskusijos dalyviai.

„Įsitikinome, kokia trapi yra LGBTIQ teisių apsauga Lietuvoje. Rugsėjį teisėtas LGBTIQ aktyvistų protestas prie Seimo buvo išvaikytas ir sužlugdytas neapykantą skleidusio Seimo nario ir marginalų grupės, tariamai kovojančios už tradicinę šeimą“, – po susitikimo sakė LGL vadovas Vladimiras Simonko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Artėjant Seimo rinkimams, kai kurie politikai bando toliau uždirbti taškų iš homofobijos, tačiau Lietuvos institucijos nėra vien tik politikai, tai yra ir ekspertai, mokslininkai ir kiti profesionalai, todėl, kaip atsaką antidemokratiniams judėjimams, turime stiprinti institucinį, akademinį ir nevyriausybinį ekspertinį branduolį, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, rūpintis LGBTIQ bendruomenės matomumu ir aktyvumu visuomeninėje veikloje“, – pažymėjo V. Simonko.

Lyderystės žmogaus teisių klausimais Seimui nepavyko parodyti ir lapkričio 7 d. vykusiame balsavime, kuriame atmesta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iniciatyva panaikinti draudimą nepilnamečiams skleisti informaciją LGBTIQ temomis. Pataisa Seimui buvo teikiama, siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, pagal kurį Lietuva pripažinta neteisėtai apribojusi žodžio ir saviraiškos laisvę, kai 2014 m. iš prekybos pašalintas Neringos Dangvydės Macatės (1975-2020) pasakų rinkinys  „Gintarinė širdis“, kuriame buvo aprašomi ir tos pačios lyties personažų romantiniai santykiai.

REKLAMA

„Taip nubalsavę Lietuvos politikai mano manymu pademonstravo, kad jiems svarbūs tik savi politiniai, bet ne bendri Lietuvos interesai ar juolab žmogaus teisių apsaugos standartai. Panašūs draudimai galioja ir Vengrijoje, prieš kurią inicijuotas tarptautinis procesas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl sisteminių LGBTIQ teisių pažeidimų“, – komentavo LGL atstovė, teisininkė Monika Antanaitytė.

„Situacija tokia, kad LGBTIQ lygiateisiškumo klausimu bent formaliai vertinant atsiliekame net nuo dalies šalių dar tik siekiančių integracijos į Europos Sąjungą. LGBTIQ teisių planus nesenai priėmė Bosnija ir Hercegovina ir Albanija, o Juodkalnija prieš keletą metų įtvirtino partnerystės sudarymo galimybę tos pačios lyties šeimoms“, – vardijo Monika Antanaitytė.

REKLAMA

Seimui šioje kadencijoje iki šiol nepavyko priimti nė vieno LGBTIQ teisių apsaugai reikšmingo įstatymo. 2023 m. gegužės pabaigoje Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau galutinio balsavimo data dėl jo priėmimo nėra numatyta. Tuo tarpu Vyriausybės 2020-2024 m. teisėkūros plane numatyta įstatymo iniciatyva numatanti galimybę pasikeisti asmens dokumentuose esantį įrašą apie lytį neteisminiu būdu taip pat nebuvo pristatyta.

Už paramą rengiant apskritojo stalo diskusiją Asociacija LGL dėkoja Friedricho Eberto fondui.

Prie svetimu vaiku lenda tik pedofilai
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų