Pirmoji paslaugos teikimo įmonė veikti pradės jau 2021-aisiais ir paslauga kainuos 5,5 tūkst. dolerių.
Tradicinis laidojimas neprisideda prie gamtos gerinimo
„Green Burial Council“ organizacijos duomenimis, vien JAV dėl tradicinio laidojimo po žeme kasmet patenka 50 tūkst. kubinių metrų medienos, daugiau nei 16 mln. litrų balzamavimo skysčių, daugiau nei 1,5 mln. tonų gelžbetonio, 17 tūkst. tonų vario ir bronzos ir beveik 65 tūkst tonų plieno. Patys savaime žmonių kūnai yra ekologiški, tačiau tai, kas juos lydi laidojimo metu, kenkia gamtai.
Karstams gaminti yra naikinami medžiai, metalai vėliau subyra į nuodingas druskas, kurios, anot Pietų Afrikos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo, kenkia augalams. Į dirvožemį patenka ir toksinės medžiagos, kurios naudojamos balzamavimo metu.
Daugelis medžiagų, tarp kurių yra tekstilė, mediena, plienas ir guma, užkasamos į žemę tik vienai ceremonijai, o jų gamybai išnaudojama daug resursų. Ir pačios kapinės plečiasi ir užima vis daugiau vietos.
Populiariausia laidojimo alternatyva – kremavimas – taip pat kenkia aplinkai. Vieno kūno sudeginimo metu į atmosferą patenka 400 kilogramų anglies dioksido, o taip pat gyvsidabrio garai ir kitos cheminės medžiagos. Energijos, kuri išnaudojama vieno kūno kremavimo metu, užtektų automobiliu nuvažiuoti 7 tūkst. kilometrų.
Ekologiškos alternatyvos
Tai, kas šiandien yra vadinama ekologiškomis laidotuvėmis, pirmiausiai, pašalina iš proceso į žemę užkasamų neyrančių medžiagų dėjimą. Į kūną nėra pumpuojamas formaldehidas, o tik nuprausiamas, atšaldomas ir suvyniojamas į drobę, tvirtina „Death Positive“ judėjimo atstovė Rita Pinsker.
Vėliau jis gali būti patalpintas į savaime suyrantį karstą iš jūros augalų, bambuko ar kartono arba tiesiog paliekamas audekle. Tokiu atveju niekas nesutrukdys jo yrimui.
Lavono kompostavimas, kurį sugalvojo amerikiečių bendrovė „Recompose“, – dar viena „žalioji“ alternatyva tradiciniam laidojimui. JAV, kur šia paslauga bus galima naudotis, laidotuvės vidutiniškai kainuoja 8 tūkst. dolerių (7,4 tūkst. eurų), kompostavimas kainuos 5,5 tūkst. dolerių (apie 5,1 tūkst. eurų).
2020-ųjų vasarį buvo pristatytas „Recompose“ ir Vašingtono universiteto tyrimas, kurio metu buvo išbandyta kompostuoti šešis žmonių kūnus. Metodas buvo pripažintas efektyviu ir saugiu, viešai jokių pretenzijų kol kas niekas nepareiškė.
Vašingtono valdžia oficialia išdavė leidimą kompostuoti žmonių kūnus: įstatymas įsigalios 2020-ųjų gegužę. „Recompose“ teigimu, jau 15 tūkst. žmonių parodė susidomėjimą projektu, kuris pradės savo veiklą kitais metais.
Kūno virtimas į kompostą užtrunka mėnesį. Iš vieno žmogaus išeina apie 0,75 kubinių metrų dirvožemio. Žmogaus kūnas yra dedamas į specialioje kapsulėje išklotas medžio drožles, šiaudus ir liucerną. Siekiant greitesnio medžiagų yrimo kapsulė yra pripildoma deguonies. Kapsulėje bus palaikoma tinkama temperatūra ir drėgmė.
Šis procesas užtruks nuo 4 iki 6 savaičių: suyra viskas, įskaitant dantis ar kaulus. Susiformavusį kompostą galės pasiimti artimieji. Jį vėliau bus galima panaudoti, pavyzdžiui, medžio išauginimui sode. Jeigu dalis komposto lieka „Recompose“, bendrovė jį išsiųs į draustinį.
Technologijos autorių teigimu, kompostavimo metu išnaudojama 8 kartus mažiau energijos už kremavimą.
Ateityje bendrovė žada pradėti priiminėti pirmuosius užsakymus neįprastam laidojimui. Atsisakyti ji gali tik vienu atveju – jeigu žmogui diagnozuota Kreicfelto-Jakobo liga. Sergantiesiems šia liga susiformuoja patologiški baltymai, kurie nėra paveikūs aukštai temperatūrai.
