Atnaujino produktų liniją, skirtą ūkininkavimo efektyvumui
Su priemone „Eco-inovacijos LT+“ UAB „Nando“ įvertino gamybos procesų daromą poveikį aplinkai ir įsigijo įrangą, kuri padeda išvengti kryžminės taršos bei atliekų susidarymo. Iš viso įmonė projektui skyrė daugiau nei 400 tūkst. eurų, iš kurių 202 tūkst. finansavo ES struktūriniai fondai.
Apie įdiegtus technologinius sprendimus kalbiname UAB „Nando“ projektų ir inovacijų vadovą Joną Ignatavičių.
Kas paskatino imtis šio projekto?
Norėjome atnaujinti gamybos procesą, kuris buvo gan neefektyvus, reikalavo daug rankinio darbo, atsirasdavo gamybinio broko, likdavo nepanaudotos susidariusios nuoplovos. Taigi mums reikėjo automatizuoti gamybą, didinti jos efektyvumą ir našumą.
Priemonė „Eco-inovacijos LT+“ sudarė sąlygas projektą įgyvendinti žymiai greičiau.
Kokius technologinius atnaujinimus įvykdėte?
Šiuo projektu įrengėme automatizuotus, didesnės skalės ir efektyvumo purkštuvų priedų reaktorius. Purkštuvų priedai – tai preparatai, skirti didinti žemės ūkyje išpurškiamos chemijos efektyvumą, taip sumažinant netikslinį jos panaudojimą ir gerinant efektyvų ūkininkavimą. Reaktorius sujungėme į bendrą sistemą, padidinome jų skaičių. Tai leidžia išvengti kryžminės taršos, gamtinių resursų eikvojimo, panaudoti atliekas antrinei gamybai.
Taip pat automatizavome ir išpilstymo liniją. Pradėjome naudoti 5 litrų pakuotes, bakus, kurie vieni su kitais susijungia, todėl nebereikia papildomų antrinių pakuočių, t. y. dėžių.
Kaip nauja įranga prisidėjo prie ekologinių tikslų?
Gamybinės linijos modernizacija padėjo sumažinti nuoplovų kiekį iki minimalaus ir panaudoti jas antriniam gamybos procesui. Tuo pačiu su nauja gamybos linija atsinaujino ir patobulėjo virš 20 mūsų gaminamų produktų.
Ar sumažėjo jūsų sunaudojami resursai?
Per kelerius metus vykdant projektą mūsų gamyba padidėjo 3 kartus. Natūralu, kad didėjant gamybos apimtims, mažėja vienam gamybos vienetui reikalingas resursų kiekis. Mums nebereikia papildomai šildyti patalpų, jos prišyla veikiant egzoterminėms reakcijoms, kurios yra susijusios su tam tikrų rūgštinių produktų gamyba. Tą susikaupusią šilumą dabar galime panaudoti kitų produktų gamybai.
Sutaupome apie 20–30% resursų, tačiau tikslius skaičius pasakyti labai sunku, nes iš esmės pasikeitė visas gamybos procesas – naujos patalpos, nauji įrengimai, todėl būtų net ir neįmanoma palyginti visų parametrų.
Kokia jūsų patirtis dalyvaujant ES finansuojamuose projektuose?
Mes iš viso esame įgyvendinę bent 13 projektų. Pagrindinės priemonės, į kurias aplikuojame, yra susijusios su moksliniais tyrimais.
Esame paskaičiavę, kad per pastaruosius 10 metų nuo pat įkūrimo mūsų įmonė moksliniams tyrimams skyrė ne mažiau kaip 5% nuo pardavimų apyvartos. Tai yra didelė ir reikšminga suma, patys tikrai negalėtume viso to pakelti vien ant savo pečių, todėl prie to labai prisideda Europos Sąjungos fondai. Jie leidžia mums investuoti į produktų vystymą, tyrimus, bendradarbiavimą su universitetais, mokslininkais. Tokiu būdu gaminame tikrai aukštos pridėtinės vertės gaminius, parduodame juos su savomis receptūromis ir savo prekiniu ženklu.
Gamybos plėtros projektai mums taip pat yra svarbūs. Šiuo metu laukiame naujų kvietimų priemonėms, skirtoms pramonės skaitmeninimui, ekoinovacijoms, nes norime atnaujinti ir plėtoti savo kitų sričių produktų gamybos linijas.
Gamtą tausojančioms technologijoms – daugiau nei 80 milijonų eurų
Priemonė „Eco-inovacijos LT+“ yra skirta padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms (MVĮ) įmonėms įsidiegti technologines ekoinovacijas, kurios padėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Didžiausia galima suma vienam projektui siekė pusantro milijono eurų, o iš viso projektams buvo skitas daugiau nei 80 mln. eurų finansavimas. Priemone pasinaudojo beveik 160 Lietuvos įmonių.
