NASA kosminiai aparatai RBSP (Radiation Belt Storm Probes) Žemės prieigose esančiuose Van Alleno radiacijos žieduose aptiko laikiną trečiąjį žiedą. Šis mokslininkus nustebinęs atradimas kartu atskleidė, kaip mažai mes dar žinome net apie mums artimiausią kosminę erdvę, rašo „Space.com“.
Pernai vasarą JAV paleisti du RBSP palydovai – dvyniai yra skirti Van Alleno radiacijos žiedams – kosminės erdvės sričių, kuriose egzistuoja Saulės išmestų protonų ir elektronų, sulaikytų Žemės magnetino lauko, tyrimams. Iki šiol mokslui buvo žinomi tik du Van Alleno radiacijos žiedai, atrasti 1958 m.
Jie sudaryti iš dviejų dalių: vadinamosios vidinės zonos, kurioje kaupiasi didelės energijos elektronai ir teigiamo krūvio jonai (ši zona išlieka stabili nuo kelių metų iki kelių dešimtmečių) ir išorinės zonos, kurią daugiausia sudaro didelės energijos elektronai. Jos intensyvumas keičiasi nuo kelių valandų iki kelių dienų priklausomai nuo Saulės vėjo, mūsų žvaigždės išmestų įelektrintų dalelių srauto, poveikio.
Tačiau pernai RBSP palydovai aptiko trečiąjį Van Alleno radiacijos žiedą, kaip vėliau paaiškėjo, laikiną. Jį išsklaidė galinga tarpplanetinės radiacijos smūginė banga, sakoma pranešime. Laikinasis Van Alleno žiedas buvo užfiksuotas praėjusių metų rugsėjo 2 dieną ir egzistavo apie 4 savaites, skelbia NASA.
Šis trečiasis žiedas buvo sudarytas iš superdidelės energijos elektronų juostos, įsiterpusios į išorinį Van Alleno žiedą maždaug 19 100 - 22 300 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus, sakoma pranešime. Pasak RBSP tyrimų programos mokslininkų, palydovų pateikta informacija apie šį žiedą buvusi tokia netikėta, kad iš pradžių pamanyta, jog sugedo matavimo prietaisai.
Pranešama, kad šis žiedas nustojo egzistuoti 2012 m. spalio 1 dieną. Tai nutiko praktiškai iškart po to, kai Van Alleno žiedus pasiekė tarpplanetinė Saulės vėjo smūginė banga. Iškart po to trečiasis žiedas beveik visiškai suiro.
Mokslininkai vis dar nežino, kaip susiformuoja šis laikinasis žiedas. Spėjama, kad tai įvyksta Saulės vėjui „atplėšus“ dalį išorinio žiedo medžiagos. Taip pat nežinoma, ar toks reiškinys, siejamas su didėjančiu Saulės aktyvumu, yra retas ar palyginti dažnas. Atsakymą rasti turėtų padėti tolimesni tyrimai.
RBSP (Radiation Belt Storm Probes) palydovai skverbiasi per Žemę gaubiančius didelės energijos dalelių žiedus ir vykdo šios kosmoso srities tyrimus, kurie padės mokslininkams suprasti šios sparčiai kintančios aplinkos ypatumus. Kad atlaikytų pavojingą didelės radiacijos poveikį kosminių aparatų elektronikai, RBSP palydovai yra apsaugoti storais antiradiaciniais šarvais – keliais apsauginės medžiagos sluoksniais.
Pasak NASA atstovų, ši kosminė misija vykdoma vienomis iš pačių nepalankiausių aplinkos sąlygų: nuo stiprios radiacijos palydovus saugo 8,5 mm storio apsauginis aliumininis skydas, mokslininkų vadinamas tiesiog šarvais. Kad palydovuose esantys moksliniai prietaisai galėtų atlikti reikiamus matavimus, apsauginėje dangoje įrengtos specialios kiaurymės, kurios po matavimų bus uždaromos.
Abiejuose aštuoniakampio formos palydovuose yra po 5 identiškus mokslinius prietaisus. Kiekvieno palydovo masė – 670 kg. NASA nusprendė Van Alleno radiacijos žiedų tyrimams naudoti ne vieną, o iškart du palydovus dėl to, kad skirtinguose žiedų dalyse būtų galima tuo pat metu atlikti tuos pačius matavimus. Taip bus bandoma išsiaiškinti, ar radiacijos lygio pokyčiai yra susiję laiko ir erdvės požiūriu.
Van Alleno žiedus kosmose 1958 m. atrado JAV mokslininkas Jamesas Van Allenas. Iki šiol šios kosmoso srities savybės iš esmės tebėra neaiškios. Pasak RBSP projekto mokslininko Barry Mauko, Van Alleno radiacijos žiedų dinamika yra labai nenuspėjama. „Mes žinome, kad Saulės aktyvumo pokyčiai sukelia geomagnetines audras, tačiau radiacijos žiedų atsakas į šias audras yra labai skirtingas. Mes tiesiog nesuprantame, kodėl taip yra“, – sakė jis.
RBSP palydovai matuoja didelės energijos dalelių tankį Van Alleno žieduose ir sudarinėja atitinkamus žemėlapius. Pasak NASA mokslininkų, kilus audroms Saulėje šie žiedai gali labai išsiplėsti, užpildyti juos skiriančią kosminės erdvės dalį ir dar labiau išsiplėsti į išorę. Kai Van Alleno žiedai išsiplečia, jie ima kelti pavojų aplink Žemę skriejantiems palydovams ir Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems astronautams.
