Baltijos kelias, Sausio 13-oji, įvykiai Ukrainoje ir naujieji aukštų Europos Sąjungos institucijų vadovai bei II-asis pasulinis karas ir ir suskystintųjų dujų terminalas, Lietuvos Seimas ir Ukrainos Aukščiausioji Rada, Vytautas Landsbergis ir prezidentai Dalia Grybauskaitė bei Petro Porošenka. Ir net virš Ukrainos numuštas keleivinis Malaizijos lėktuvas.
Visus juos minėjo Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila antradienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurios pagrindinė mintis, jei tikėsime išankstiniais pranešimais, turėjo būti Lietuvos pozicija dėl Ukrainos ir ES vadovybės rinkimų: „Liekame vieni prie skylančios geldos. Ir Ukraina taip pat?“
Aiškindamas, kodėl ,,liekame prie skylančios geldos“, jis teigė, kad Baltijos kelio negalima lyginti su maidanu, nes ,,Baltijos kelias buvo prieš melą ir karą, Sausio 13-sios negalima lyginti su maidanu“, jis priminė, kad ,,ir pripažino mus pasaulio didieji tik po faktinio TSRS sužlugimo‘ - žlugus pučui Maskvoje.
,,Jei norime taikos, o ne karo, karo pabaigos, o ne jos imitacijos, nekaltinkime vieni kitų, o kalbėkime apie tiesą ir šio karo priežastis“, - kalbėjo Z. Vaišvila. Pasak jo, kiekviena žmogaus auka sunkins kelią į taiką, ir nereikia sutapatinti piliečių bei valdžios.
,,Kodėl Lietuva prezidentės asmenyje tampa karo kurstytoja?, - klausė Z. Vaišvila kalbėdamas apie Ukrainoje susiklosčiusią situaciją ir Lietuvos poziciją šiuo klausimu. Jis pridūrė, kad ,,mes Sausio 13-ąją ginklu neatsakėme ir neprašėme pasaulio skelbti karą“.
Pareiškęs, kad ,,pasaulio galingieji dalinasi Ukrainą“, jis pareiškė, kad ,,karas puiki priežastis pateisinti nebūtinai valstybei naudingus sprendimus‘ ir priminė, kad Aukščiausioji Rada nusprendė parduoti dalį vienos strateginių įmonių akcijų.
Užkliuvo jam ir Ukrainą ginantys savanoriai. ,,Kodėl Ukrainoje nekariauja tie, kas privalo ginti valstybę, kodėl nekariauja Ukrainos kariuomenė? Į karo mėsmalę išėjo jauni savanoriai ir šauktiniai, kurie tam neparuošti. Pasieniečiai dar (...) Ką veikia samdoma Ukrainos kariuomenė“, - įsitikinęs savo teisumu kalbėjo Z. Vaišvila.
Lygiai taip pat jam užkliuvo ir Lietuvos kariuomenė. Z.Vaišvila, akivaizdžiai nepatenkintas, kad jaunuoliai šaukiami į kelių mėnesiųmokymus, tačiau ir juos esą baigė vos keli tūkstančiai, o į nuolatinę provalomą 9 mėnesių karinę tarnybą kelerius metus jie net nebuvo šaukiami. Jaunesniųjų karininkų-studentų paruošimas jo taip pat netenkina, nes ,,jų praktiškai neparuošta“.
,,Visiška karių ir karininkų disproporcija (...) bėdos atveju mūsų valdžia siųstų į karą neparuoštus ar gatvėje sugaudytus jaunuolius“, - sakė Z. Vaišvila, kritikuodamas Lietuvos kariuomenės paruošimo sistemą. Tai esą labai neramina, nes ,,be emocijų turėtume įsisavinti, kad Rusijos ginklai bus nukreipti į mus“.
Kovo 11-osios signataras taip pat pareiškė, kad ,,prezidentė ignoruoja tautos nuomonę ir priima vienašališkus sprendimus, o kaip vieną iš pavyzdžių paminėjo euro įvedimą.
Vėl grįždamas prie Ukrainos problemos, jis klausė, kodėl Krymas buvo atiduotas be šūvio, bei leido suprasti, kad gali egzistuoti kokie nors susitarimai, kuriuos, ko gero, net galima lyginti su susitarimais II-ojo pasaulinio karo išvakarėse. ,,Visais laikais (egzistavo) viešos sutartys ir slapti protokolai, visur pinigai, pinigai, pinigai“, - kalbėjo Z. Vaišvila, vesdamas paralelę tarp 1939 ir 2014 metų.
Kalbėdamas toliau jis svarstė, ar Lietuva iš tikrųjų įgijo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, nes turime alternatyvą, jei dujas iš norvegų pirksime brangiau, ir pridūrė: ,,Belieka Lietuvą įkinkyti į VAE projektą, ir Rusija galės pratęsti Karaliaučiaus AE statybą“.
Vėl peršokdamas prie Ukrainos problemų ir vakarų šalių sankcijų Rusijai, jis klausė, kodėl ,,pasaulio didieji tiesiog negali pasakyti atvirai, ko jie siekia ir ką galvoja“?, kad negali vieni kitiems pasakyti ,,sustokime“.
,,Todėl stebime naikinamą ir grobstome Ukrainą. Liekame vieniši prie skylančios geldos“, - pareiškė nepriklausomybės akto signataras. Ir galiausiai kreipėsi į vyriausybę ir Seimą, ragindamas atidėti euro įvedimą, nes ,,akivaizdu, kad jis ne tik ne laiku, bet ir bus pražūtingas Lietuvai“. ,,Skambiais lozungais ir karo propaganda valstybės neišgelbėsime (...) ir gyventi reikia taikos lūkesčiais, o ne karo puoselėjimu“, - baidgdamas savo monologą pareiškė Z. Vaišvila.
