Šiandien, spalio 18-ąją V. Landsbergiui sukanka 93-eji.
V. Landsbergis gimė 1932 m. Kaune, garsioje ir kūrybingoje šeimoje. Jo tėvas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvo reikšminga kultūros ir meno asmenybė, o mama Ona Jablonskytė-Landsbergienė – kalbininko Jono Jablonskio dukra. Šeimos aplinka formavo jauno Vytauto intelektualinį ir kūrybinį polėkį.
Landsbergio veikla įvertinta ir Lietuvoje, ir užsienyje
Antrojo pasaulinio karo metais Landsbergių šeima susidūrė su daugybe iššūkių. Sovietų ir nacių okupacijos paveikė ne tik jų gyvenimą, bet ir Lietuvą apskritai. Šie sudėtingi laikai suformavo Vytauto pilietinį sąmoningumą ir atsakomybę už tautos ateitį.
1955 m. Landsbergis baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur gilinosi į fortepijono studijas. Netrukus jis tapo muzikos istorijos dėstytoju, o vėliau pelnė profesoriaus vardą. Muzika buvo viena svarbiausių jo gyvenimo sričių – jis tyrinėjo ir puoselėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, išleisdamas keletą reikšmingų darbų apie šį kompozitorių.
Jo, kaip muzikologo, veikla buvo įvertinta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. V. Landsbergis tapo ne tik Čiurlionio kūrybos žinovu, bet ir įkvėpimu tiems, kurie domėjosi lietuvių muzikos paveldu.
1988 m. įsitraukęs į Sąjūdžio veiklą, V. Landsbergis greitai tapo šio judėjimo lyderiu. Jis buvo žmogus, kuris sugebėjo įkvėpti tautą ir drąsiai atstovauti Lietuvos laisvės siekiui.
1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, Landsbergis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu. Jo lyderystė buvo itin svarbi sunkiais ir sudėtingais nepriklausomybės pirmaisiais metais, kai Lietuva susidūrė su ekonomine blokada, politiniu spaudimu ir Sausio 13-osios įvykiais.
Jo gebėjimas ryžtingai ir diplomatiškai veikti tarptautinėje arenoje padėjo įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Landsbergis dažnai vadinamas „laisvės architektu“, nes jo politinė vizija ir atkaklumas padėjo Lietuvai tapti nepriklausoma valstybe.
Pasitraukęs iš aktyvios politikos, V. Landsbergis liko svarbi visuomenės ir kultūros figūra. Jis dirbo Europos Parlamente, aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje ir rašė politinius bei kultūrinius komentarus.
Landsbergis parašė daugybę knygų ir straipsnių, kuriuose apmąstė Lietuvos istoriją, kultūrą ir politiką. Jo veikla buvo įvertinta daugybe apdovanojimų, įskaitant tarptautinius garbės ženklus.
Vytauto Landsbergio žmona buvo Gražina Ručytė-Landsbergienė. Jie užaugino tris vaikus. Šeima buvo ir išlieka Landsbergio gyvenimo pagrindas, nepaisant įtemptų politinių ir visuomeninių veiklų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
