„Justinas yra vertas, dera jį pagerbti, prisiminti, aš pats jį dažnai prisimenu ir pagalvoju apie jo tam tikrą likimą – savotišką, keistą“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V. Landsbergis, paklaustas, ar šiuo metu poetui reikėtų paminklo Vilniuje.
V. Landsbergis teigia, kad J. Marcinkevičiaus atminimui Lietuvoje atskiras paminklas konkrečioje vietoje nebūtinas, jį priminti galėtų, pavyzdžiui, pasodinti medžiai ne tik jam, bet kartu ir poetams Marcelijui Martinaičiui bei Sigitui Gedai.
„Yra, aišku, visokių pasipriešinimų figūriniams paminklams, vat vietos klausimas, prie rašytojų sąjungos (...) Aš girdėjau taip pat mintį, kad galėtų būti grupinis paminėjimas, pavyzdžiui trijų Atgimimo poetų: Justinas, Marcelijus ir Sigitas. O kokia forma? Vienas mano pažįstamas pasiūlė medžių pavidalu ir kad tie medžiai būtų aiškūs, kam skiriami, jie auga, jie ilgai augs ir visada primins tuos tris poetus, tai visai gali būti priimtas dalykas (...) Tai, žinoma, galėtų būti koks nors skverelis, ypatinga Vilniaus vieta“, – teigė V. Landsbergis.
Paklaustas, kaip vertina J. Marcinkevičiaus veiklą sovietinėje Lietuvoje, V. Landsbergis sakė, jog okupuotoje šalyje poetas dirbo kaip ir daug to metų kūrėjų, ar tai galima vadinti koloboravimu.
„Daug dalykų tada buvo, arba tos komunistinės valdžios, ar vietininkų valdžios užsakymu daroma arba jų pageidavimu, visa kultūra buvo pakreipta tarnauti tai sistemai, tai ideologijai, o kultūros žmonės kai kada taip ir išsprūsdavo (...) Ir Justinas neišvengė to, ir daug kas to neišvengė (...) Galima vadinti tai koloboravimu, galima vadinti tai priverstiniu egzistavimu tomis okupacijos sąlygomis, kurios nepriklausė nuo mūsų, mums buvo priverstos, žmonės vienaip ar kitaip gyveno, kūrė, statėsi“, – teigė V. Landsbergis.
Jo manymu, pastaruoju metu dėl to vykstantys ginčai nėra aktualiausias klausimas Lietuvai ir gali nukreipti dėmesį nuo svarbesnių valstybei dalykų.
„Dabar tas tam tikras sambrūzdis dėl konkretaus paminklo, kažin, ar pats svarbiausias, kuo mes dabar turėtume užsiimti. Ateis laikas, ir bus išspręstas dalykas (...) Vienas dalykas man aiškus, kad dabar daryti kautynes ir spręsti tai kaip aktualų labai šios dienos klausimą Lietuvai, tai yra nukreipimas dėmesio nuo tikrų svarbių, aktualių ir galbūt Lietuvai gyvybingų klausimų“, – teigė V. Landsbergis.
Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.
Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo neseniai atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas", viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.
Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.
Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.
Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Pasiūlymas susirūpinusiam dėl Justino Marcinkevičiaus Vytuliui.--Vytuliui Landsbergiui.
Kada reikės įamžinti Vytulio Didžiojo atminimą - pasodinkit medelį. Ir viskas.
Geriausia kokį invazinį ar šiaip saksaulą.
Šviesuomenė suprastų ir būtų mažiau CO2.
4 min. ·
#išslaptintiStukačius
Ar KGB patarnautojo šeimoje gali užaugti kažkas tiesaus ir vertingo?
Mykolo Katkaus, valdžios megaprojektus propagandiškai aptarnaujančio Donato Katkaus sūnaus atvejis rodo, kad ne šiuo atveju.
"Ką ji čia velia? Donatas toks mielas, linksmas!" - prieštaraujate, tai paskaitykite Mykolo, Donato sūnaus, didžiausius valdžios ir energetinių kompanijų pinigus srebiančio piarščiko mėšlo vonią Marcinkevičiui. Dabar jis jau "šlovina rusus okupuotose teritorijose" ir tada pažiūrėkite (nuoroda - komentare), kas šitą brudelį išugdė.
Prieš gerus metus mudu su Valdas Vasiliauskas paskelbėme seriją žurnalistinių tyrimų apie inteligentus ir didžiausias KGB operacijas: Landsbergis, Mekas, Katkus ir t.t.
Katkaus atvejis buvo ypatingas tuo, kad jis per dantis išsunkė patvirtinimą, kad taip ir buvo.
Viskas prasidėjo nuo pastabos vienoje iš KGB sekimo bylų, kad jis yra "žinomas vienam iš KGB skyrių". Prierašas, skatinantis tyrinėti toliau. Ir tada tokio agento "Juozo" donosuose radau tikslių atitikimų su Donato Katkaus biografija, kai jis, Šaltojo karo įkarštyje, su Maskvoje aprobuota grupe vyko į JAV, kaip ten susitikinėjo su Amerikos balso žurnalistu Romu Sakadolskiu. Sakadolskio kompromitavimo kampanija yra atskiroje KGB byloje. Apie ją su Valdu irgi pasakojome. Pasakojome ir apie sąrašus inteligentų, kurie turėjo teisę bendrauti su į Lietuvą atvykusiomis emigracijos "žvaigždėmis" - Gimbutiene, Sakadolskiene, Meku ir t.t. Marcinkevičiaus tuose KGB sąrašuose nėra, bet yra Landsbergis ir Katkus.
Katkus nuo to laiko įsitrynė į Sakadolskienės draugus. Ji man irgi patvirtino, kad jis pas juos tada lankėsi. Bet negi keisti "draugus" gyvenimo saulėlydyje?
Ir dabar retorinis klausimas: kodėl Donato sūnui, Landsbergių šeimos ir TS aktyviam simpatikui, vienam įtakingiausių Lietuvos propagandistų, įeinančių į Bartoševičiaus tetos vadovaujamą Investuotojų forumą Mykolui Katkui prireikė savo liguistomis fantazijomis dergti Justiną Marcinkevičių?
Šeimyninis pavedimas ar kuratorius tas pats?
