Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos siūlymui šalyje trūkstamų profesijų sąrašą išplėsti nuo 27 iki 49-ių, BNS patvirtino ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Iš 22 į sąrašą siūlomų naujų profesijų devynios yra susijusios su informacinių ir ryšių technologijų verslu.
„Prie šio sąrašo grįšime trečiąjį ketvirtį, noriu, kad sąrašas būtų atnaujinamas kas tris mėnesius, kad nuolat matytume, ar sąraše yra tikrai tos profesijos, kurių reikia rinkai, kad informacija būtų nuolat atnaujinama, kad tas įrankis veiktų“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.
Ministras tikisi, kad nuolatinis sąrašo atnaujinimas paskatins ir verslo asociacijas bei Lietuvos darbo biržą nuolat teikti atnaujintus duomenis apie aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą.
Užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ atliktos apklausos duomenys rodo, jog šalyje numatoma tolesnė informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus plėtra – 2018–2023 metais jame ketinama sukurti 4,33 tūkst. naujų darbo vietų.
„Investuok Lietuvoje“, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ir asociacijos „Infobalt“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip 80 proc. informacinių ir ryšių technologijų įmonių iki 2020 metų jos numato įdarbinti beveik 1,2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų.
Į sąrašą įtrauktos kompiuterių sistemų specialisto, tinklo administratoriaus, ryšių ir duomenų bazių programuotojų, programinės įrangos kūrėjo ir projektuotojo, multimedijos programų kūrėjo ir kitos profesijos.
Sąrašas taip pat papildytas ir kai kuriomis gamybos srities profesijomis – mechanikos technologo, chemijos, automatikos elektros inžinierių, medienos apdirbimo technologo, laivo mechaninės įrangos, laivų statybos inžinierių profesijomis.
Vyriausybė trūkstamų 27 profesijų sąrašą patvirtino pernai vasarį. Šių specialybių žmones yra lengviau įdarbinti – jiems paprasčiau išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliko prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį, pakanka pusantro karto didesnės algos. Šios nuostatos galioja atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių, pačioje bendrijoje visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.
Kai kurie politikai kritikuoja lengvesnio užsienio specialistų įdarbinimo iniciatyvas teigdami, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys Lietuvos gyventojų atlyginimų augimą.
Ūkio ministerija, remdamasi Migracijos departamento duomenimis, nurodo, kad 17 proc. iš visų pernai į Lietuvą atvykusių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų atvyko pagal sąrašo profesijas.
